Spalis pažymėtas kaip krūties vėžio sąmoningumo mėnuo, kurio metu ypač siekiama atkreipti visuomenės, ypač moterų, dėmesį į šią klastingą ir dažną ligą. Lietuvoje kasmet apie 1,5 tūkst. moterų išgirsta krūties vėžio diagnozę, kuri išlieka viena iš pagrindinių onkologinių susirgimų moterų tarpe. Todėl itin svarbu žinoti, kokie yra ankstyvieji ligos požymiai bei kokie prevencijos žingsniai padeda užkirsti kelią šiai ligai.
Ką būtina žinoti apie krūties vėžio simptomus?
Dar daugelyje žmonių įsigalėjusi nuostata, kad pirmasis žymus krūties vėžio požymis yra tik krūtyje užčiuopiamas darinys. Tačiau realybė kur kas sudėtingesnė – šios ligos simptomai gali būti įvairūs ir dažnai subtilūs. Jie neapsiriboja tik darinių atsiradimu. Pavyzdžiui, svarbus ženklas gali būti odos pokyčiai, tokie kaip jos raukšlėjimasis, spalvos pasikeitimas ar net odos įdubimai, primenantys apelsino žievelę.
Vaistininkė Fausta Barisevičienė atkreipia dėmesį, kad be odos pasikeitimų reikėtų būti budrioms dėl spenelių ar jų aplinkos pakitimų – paraudimo, išbėrimo, spenelių pakitusios padėties ar formos. Taip pat svarbu pastebėti bet kokias neišprovokuotas išskyras iš spenelių, ypač kraujingas ar skaidrias, kurios gali būti pirmieji rimti ligos požymiai.
Kiti svarbūs simptomai yra išryškėjusios venos ant krūties, patinimai pažastyse, neįprastas skausmas nugaroje tarp menčių ir niežulys ar paraudimas krūties srityje. Ankstyvas šių požymių pastebėjimas ir konsultacija su specialistu gali ženkliai pagerinti gydymo efektyvumą ir išgyvenamumo rodiklius.
Krūtų savityra – svarbus prevencijos įrankis
Reguliari krūtų savityra namuose – būtinas ir veiksmingas būdas anksti pastebėti šiuos subtilius pokyčius. Akušerijos-ginekologijos gydytoja rezidentė Viltė Vaitkienė pabrėžia, kad savityrą reikėtų atlikti tais pačiais mėnesio ciklo laikotarpiais, optimaliausiai – praėjus kelioms dienoms po menstruacijų pabaigos, kuomet krūtys yra mažiau jautrios.
Atlikdamos savityrą, moterys turėtų atkreipti dėmesį į krūtų dydžio, formos, odos, spenelių pakitimų ar išskyrų atsiradimą. Fiziškai apčiuopti krūtis rekomenduojama gulint ant nugaros, po galva pakišus ranką, apžiūrint visą krūties audinį ir pažasties sritį. Švelnūs, sukamieji pirštų judesiai leidžia paliesti net nedidelius darinukus, kurie gali būti pirmieji vėžio požymiai.
Svarbu paminėti, jog pastebėjus bet kokius įtarimus ar pokyčius, kaip įdubimus, kietus darinukus, pakitusią odos tekstūrą ar išskyras, nedelsti ir kreiptis į gydytoją išsamiems tyrimams bei konsultacijoms.
Kasdieniai įpročiai ir jų reikšmė ligos prevencijai
Gydytoja V. Vaitkienė pabrėžia, kad nors krūties vėžys gali turėti paveldimų veiksnių, gyvenimo būdas daro svarbią įtaką ligos išsivystymui. Tarp pagrindinių rizikos veiksnių išskiriami ilgalaikis rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, perteklinis alkoholio vartojimas, antsvoris bei tam tikrų hormoninių vaistų vartojimas po menopauzės.
Aktyvus gyvenimo būdas, reguliarus sportas ir tokių žalingų įpročių atsisakymas gali žymiai sumažinti vėžio riziką. Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad moterys, kurios ilgiau maitinasi krūtimi, turi didesnę apsaugą nuo šios ligos, todėl žindymas gali būti laikomas svarbia natūralia prevencijos priemone.
Taip pat reikėtų laikytis tinkamo poilsio režimo, vengti pernelyg ilgo ekranų žiūrėjimo prieš miegą ir užtikrinti bent 150 minučių fizinio aktyvumo per savaitę. Šie paprasti, bet veiksmingi žingsniai padeda ne tik geriau išlaikyti sveikatą, bet ir sumažinti krūties vėžio išsivystymo galimybes.
Spalio mėnuo yra puiki proga atkreipti dėmesį į savo sveikatą, skirti laiko savityrai ir gydytojų rekomendacijų laikymuisi. Iki ligos pradžios atpažinti jos požymius – tai vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant išsaugoti gyvenimo kokybę ir išvengti sunkios ligos komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.