Skrandžio vėžys, viena iš pavojingiausių onkologinių ligų, žinoma jau tūkstančius metų – pirmą kartą ją aprašė senovės Egipto gydytojai prieš daugiau nei trys tūkstančius metų. Nepaisant pažangios medicinos šiuolaikiniu laikotarpiu, ši liga išlieka dažnai diagnozuojama ir labai klastinga, nes dažnai pasireiškia tik jau pažengusiose stadijose. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2020 metais skrandžio vėžys užėmė penktą vietą pagal naujų susirgimų skaičių ir ketvirtą vietą pagal mirtingumą nuo onkologinių ligų.
Lietuvoje ši liga sudaro reikšmingą sveikatos problemą – mūsų šalis pagal sergamumo skrandžio vėžiu rodiklius Europos regione yra trečia, nusileisdama tik Baltarusijai bei Rusijai. Statistikos duomenys rodo, kad 2020 metais skrandžio vėžio sergamumas ir mirtingumas Lietuvoje gerokai viršijo Europos vidurkį. Viena pagrindinių šios problemos priežasčių yra tai, kad skrandžio vėžys dažnai uždelstas diagnozuojamas, kai liga jau būna pažengusi ir gydymas tampa sudėtingesnis.
Sergamumo priežastys ir paplitimas
Skrandžio vėžio paplitimas labai nevienodas pasaulyje. Didžiausias sergamumas diagnozuojamas Rytų Azijoje, Rytų Europoje ir Pietų Amerikoje. Šių regionų gyventojų rizikai susirgti įtakos turi daug ekonominių, socialinių, etninių ir geografinių veiksnių. Vienas iš pagrindinių rizikos faktorių yra Helicobacter pylori infekcija – bakterija, kuri, kaip paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija, yra aiškus žmogaus vėžio rizikos veiksnys.
Bakterijos sukeltas atrofinis gastritas yra pirmoji stadija, galinti evoliucionuoti į skrandžio adenokarcinomą – piktybinį naviką. Ypatingai pavojinga yra situacija, kai kartu vartojamas didelis kiekis druskos turinčio maisto, nes jis pažeidžia gleivinę ir palankina bakterijos dauginimąsi. Laiku diagnozavus ir gydant Helicobacter pylori infekciją, galima žymiai sumažinti riziką susirgti skrandžio vėžiu – net iki šešių kartų.
Maisto ir aplinkos veiksnių įtaka
Be infekcijų, didelę reikšmę sergamumui turi ir cheminiai veiksniai. Organizmą nuolat veikia nitratų ir nitritų junginiai, kurie gali sąveikauti su kūno ląstelėmis ir paveikti jų DNR, skatindami naviko vystymąsi.
Šios medžiagos gali patekti su maistu, ypač vartojant ne visiškai sveikus ar užterštus produktus, pavyzdžiui: neekologiškus vaisius, daržoves, mėsos bei sūrio gaminius su nitratais.
Siekiant sumažinti riziką, rekomenduojama riboti sūraus maisto vartojimą ir rinktis subalansuotą mitybą, turtingą vitaminais A, C ir folio rūgštimi, kurie padeda stiprinti imuninę sistemą ir saugo skrandžio gleivinę nuo žalingo poveikio.
Klastingų ligos simptomų subtilybės
Skrandžio vėžys yra liga su lėtu ir nepastebimu pradžia. Apie pusė pacientų ankstyvosiose stadijose nejaučia jokių specifinių simptomų, todėl liga dažnai diagnozuojama per vėlai. Vėlesniuose etapuose ligai būdingi įvairūs simptomai, dažnai susiję su virškinimo sutrikimais.
Dažniausi simptomai yra skausmas ir diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, juntamas apie pusę pacientų. Taip pat dažnas ženklas – nepagrįstas svorio netekimas, kuris atsiranda dėl sumažėjusio maisto vartojimo, dėl sunkumų ryjant ar kitų virškinimo sunkumų. Disfagija yra viena iš rimtesnių komplikacijų, dažnai pasireiškianti navikams, kurie užima stemplės ar viršutinės skrandžio dalies spindį.
Be to, gali pasireikšti ankstyvas sotumo jausmas, pykinimas, vėmimas, dėl skrandžio sienos įsiskverbimo vystosi lėtinis virškinimo sutrikimas. Penktadalis pacientų taip pat patiria kraujavimą iš skrandžio, kuris gali sukelti anemiją ir su ja susijusius nusiskundimus, tokius kaip silpnumas ir nuovargis.
Ligos progresavimas ir metastazavimas
Skrandžio vėžys dažnai plinta į gretimus audinius ir metastazuoja į atokius organus, tarp kurių dažniausiai pasitaiko kepenys, pilvaplėvė, kiaušidės ir limfmazgiai. Metastazės į kepenis gali pasireikšti kepenų padidėjimu. Kai navikai trikdo tulžies nutekėjimą, atsiranda gelta.
Padidėję ir sukietėję limfmazgiai matomi virš raktikaulio, aplink bambą ar pažastyse. Pilvaplėvės metastazės lemia skysčio kaupimąsi pilvo ertmėje, dėl ko didėja pilvo apimtis ir žmogui tampa sunkiau kvėpuoti.
Zinoti, kada kreiptis į gydytoją
Atsiradus pirmiesiems įtartiniems simptomams ar ilgai trunkančioms virškinimo problemoms, būtina nedelsti ir kreiptis į specialistus. Pirminis tyrimas, skiriantis skrandžio vėžio diagnozavimą, yra gastroskopija arba videoezofagogastroduodenoskopija – tai tyrimas, leidžiantis vizualiai įvertinti viršutinio virškinimo trakto gleivinę ir paimti biopsijos mėginius. Ankstyva diagnozė ženkliai pagerina gydymo sėkmės galimybes ir pacientų išgyvenamumą.
Gydytoja gastroenterologė Agnė Dikčiūtė pabrėžia, kad daugiau nei 90 procentų skrandžio vėžio atvejų, diagnozuotų ankstyvose stadijose, galima išgydyti radikaliai, todėl svarbu neatidėlioti apsilankymo pas gydytoją, jei pasireiškia įtartini simptomai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.