Kiekvieno žmogaus sveikata iš dalies atsispindi išmatų formoje, spalvoje ir dažnai net skaidant pažvelgus į jų būklę galima spręsti apie galimus virškinamojo trakto sutrikimus ar rimtesnes ligas, įskaitant net storosios žarnos vėžį. Nors daugeliu atvejų išmatų forma priklauso nuo mitybos įpročių ir dienos įvykių, tam tikri simptomai neturėtų būti ignoruojami.
Medicinos specialistai pabrėžia, kad itin siauros, tušinuką arba kaspiną primenančios išmatos gali būti rimtos onkologinės ligos, tokios kaip storosios žarnos vėžio, ženklas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, ar toks vaizdas yra nuolatinis, ar laikinas – dažnai siauresnių išmatų priežastimi būna vidurių užkietėjimas ar kiti lėtiniai virškinimo sutrikimai, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromas. Jei kartu pasireiškia ir kraujavimas, būtina nedelsti ir nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kraujas išmatose – rimtas įspėjamasis ženklas
Kraujas ant tualetinio popieriaus ar išmatose gali reikšti ne tik hemorojų, kuris gana dažnas ir ne visada pavojingas, bet taip pat būti Krono ligos ar storosios žarnos vėžio požymiu. Specialistai pastebi, kad šis simptomas dažnai nepakankamai vertinamas, o uždegiminės žarnyno ligos dažnai diagnozuojamos tik po ilgalaikio simptomų ignoravimo. Todėl labai svarbu, kad bet kokį kraujavimą išmatose ištirtų kvalifikuotas gydytojas.
Vertinant išmatų formą ir žarnyno veiklą – Bristolio išmatų diagrama
Viena naudinga priemonė vertinant žarnyno funkciją yra Bristolio išmatų diagrama, kuri pagal paviršių, formą ir tekstūrą skirsto išmatas į septynis tipus. Tipai nuo sausų, susmulkintų, sunkiai pasišalinančių iki visiškai skystų išmatų leidžia gydytojams ir pacientams geriau suprasti, ar yra vidurių užkietėjimas, normali tuštinimosi funkcija ar viduriavimas. Pavyzdžiui, sausos ir kietos išmatos gali rodyti vidurių užkietėjimą, o visiškai skystos – viduriavimą.
Vidurių užkietėjimas, uždegiminės ligos ir kitos priežastys
Siauros išmatos dažniausiai siejamos su vidurių užkietėjimu, kuris išsivysto dėl skaidulinių medžiagų trūkumo maiste, nepakankamo skysčių vartojimo ir mažo fizinio aktyvumo. Taip pat jos gali būti susijusios su divertikuline storosios žarnos liga, kurios metu žarnyno sienelėse atsiranda uždegiminiai maišeliai – divertikuliai, sukeliančius žarnos susiaurėjimą. Šios ligos požymiai yra skausmas kairėje pilvo pusėje, tuštinimosi pokyčiai bei nemalonūs pojūčiai, kuriuos dažnai sustiprina tam tikrų maisto produktų vartojimas.
Dujų susikaupimas ir išmatų pokyčiai
Išmatos, padengtos baltomis ar geltonomis gleivėmis, gali reikšti uždegimines žarnyno ligas, pavyzdžiui, Krono ligą ar net salmoneliozę. Dujų perteklius dažnai atsiranda dėl mitybos pokyčių, įtraukus į valgiaraštį ankštinius ar kryžmažiedžius daržoves, taip pat gali būti dėl laktozės netoleravimo. Pasikeitus tulžies kiekiui žarnose, gali pasikeisti ir išmatų struktūra – sumažėjus tulžies rūgščių įsisavinimui, gali atsirasti viduriavimas.
Storosios žarnos vėžio grėsmė ir reikšmė ankstyvai diagnostikai
Storosios žarnos vėžio atvejai sparčiai daugėja, ypač tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių. Moksliniai tyrimai rodo, kad iki 2030 metų šios ligos paplitimas tarp jaunų pacientų gali padvigubėti. Ankstyvas simptomų, tokių kaip kraujavimas išmatose ar ilgai besitęsiantys tuštinimosi pokyčiai, atpažinimas ir skubi medikų konsultacija yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti efektyvų gydymą ir išvengti pavojingų komplikacijų.
Vilniaus Santaros klinikų specialistė doc. Goda Sadauskaitė ragina žmones, pastebėjusius virškinamojo trakto nusiskundimus, nedelsti ir ieškoti profesionalios pagalbos. Laiku diagnozuotos žarnyno ligos gali būti sėkmingai gydomos, o ankstyva onkologinių ligų diagnostika ženkliai didina išgyvenamumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.