Miego apnėja yra viena iš miegą trikdančių ligų, kuri dažnai sukelia staigią mirtį, tačiau Lietuvoje ši diagnozė daugeliui pacientų lieka ilgai nenustatyta. Tai kelia didelį susirūpinimą medicinos specialistams ir pacientams, nes liga ne tik blogina miego kokybę, bet ir smarkiai kenčia viso organizmo būklė.
Miego apnėja pasižymi trumpais kvėpavimo sustojimais miego metu, kurie dažnai sukelia žmogaus prabudimus, kad jo organizmas galėtų gauti reikalingą deguonies kiekį. Nors šie prabudimai yra trumpi ir dažnai nepastebimi paciento, jie smarkiai trikdo nuoseklų ir kokybišką miegą. Dėl to žmogus jaučiasi pavargęs, mieguistas dienos metu ir gali patirti įvairių sveikatos problemų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas bei padidėjusį staigios mirties riziką.
Diagnozavimo iššūkiai Lietuvoje
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria pacientai, yra ilgai trunkantis laukimas, kad būtų atliktas reikiamas tyrimas – miego poligrafija arba polisomnografija, patvirtinanti miego apnėjos diagnozę. Lietuvos sveikatos priežiūros sistema šiuo metu negali užtikrinti greito ir efektyvaus šių tyrimų atlikimo, todėl pacientams dažnai tenka laukti nuo 2 iki 3 metų. Tokia situacija gali būti gyvybiškai pavojinga, nes laiku negydoma apnėja progresuoja ir didina sveikatos komplikacijų tikimybę.
Be to, vertinant pagal gydytojų pranešimus, Lietuvoje nėra kompensuojami nei miego apnėjos gydymui būtini aparatai, nei specialios kaukės, dažnai vadinamos CPAP (nuolatinio teigiamo kvėpavimo takų slėgio) aparatais. Šios priemonės yra būtinos efektyviam gydymui, nes jos padeda išlaikyti kvėpavimo takus atvirus ir užkirsti kelią kvėpavimo sustojimams. Deja, pacientams tenka patiems investuoti kone tūkstantį eurų, kas ne visiems yra įperkami ištekliai, ypač ilgalaikiam gydymui.
Asmeninis gydytojos įsipareigojimas ir visuomenės problema
Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė išryškino šios ligos aktualumą ir savo asmeninę patirtį su miego apnėja: „Pati turiu tą problemą, prisipažįstu atvirai, buvo labai netikėta (…) Man pasisekė išsitirti greičiau, kadangi per NATO summitą Vilniuje buvo uždarytas privažiavimas, man paskambino, paklausė gal aš noriu pamiegoti Santaros klinikose, tą ir padariau 2 naktis.
Man yra lengva forma ir tai iš tikrųjų labai apsunkina žmogui gyvenimą.“
Ši kalba išryškina, kaip net asmeniniams politiniams veikėjams yra sudėtinga susigaudyti ir gauti reikiamą gydymą. Tai rodo, kad problema yra sisteminė ir susijusi su bendra sveikatos priežiūros priežiūra šalyje. Gydytojos išsakytas faktas apie „baisų apsileidimą Lietuvoje“ signalizuoja, jog reikalingi skubi ir sistemingi veiksmai siekiant pagerinti miego apnėjos diagnostiką ir gydymo prieinamumą.
Ką galima padaryti?
Norint spręsti susidariusią situaciją, būtinas kompleksiškas požiūris. Pirmiausia, sveikatos priežiūros sistema turi sutrumpinti laukimo laiką tyrimams ir užtikrinti geresnę diagnostikos infrastruktūrą. Taip pat reikėtų įtraukti gydymo aparatus į valstybinės kompensacijos sąrašus, kad pacientams nereikėtų patiems finansuoti būtino gydymo. Be to, svarbu didinti visuomenės ir medicinos specialistų informuotumą apie miego apnėją, jos požymius ir komplikacijas, kad daug daugiau žmonių laiku kreiptųsi pagalbos.
Gera miego kokybė yra būtina kiekvieno žmogaus gerovei, todėl negalima ignoruoti miego apnėjos keliamų grėsmių. Laiku nustatyta diagnozė ir prieinama pagalba gali išgelbėti gyvybes, sumažinti lėtinių ligų riziką ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę Lietuvoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.