Kasdien Europoje daugiau nei 35 tūkstančiai žmonių gauna diagnozę – širdies ir kraujagyslių ligos. Lietuvoje, deja, situacija dar sudėtingesnė – sergamumas išemine širdies liga yra keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai rodo, kaip opi yra ši problema mūsų šalyje ir kaip svarbu imtis efektyvių priemonių jos sprendimui.
Kardiologijos profesorė Olivija Dobilienė pabrėžia, kad prie didelio sergamumo prisideda ne tik žalingi gyvenimo įpročiai ar prasta cholesterolio kontrolė, bet ir inovatyvių vaistų neprieinamumas. Pasak jos, miokardo infarktas jau seniai nebestebina net keturiasdešimtmečių ar penkiasdešimtmečių amžiaus žmonėms, o tai turi ne tik asmeninių, bet ir platesnių socialinių bei ekonominių pasekmių. Lietuva kasmet netenka daugybės darbingo amžiaus žmonių, ypač vyrų, kurie galėtų dirbti, auginti šeimą ir prisidėti prie valstybės gerovės.
2023 metais net 52,1 proc. mirčių mūsų šalyje buvo dėl kraujotakos sistemos ligų, o tai yra apie 19,3 tūkstančius žmonių, rodomi Lietuvos Higienos instituto duomenys. Tai negarantuoja geros situacijos gerėjimo, o atvirkščiai – primena, kad ši tema neatsiejama nuo sveikatos sistemos prioritetų ir visuomenės informavimo.
Rizikos veiksniai ir esama prevencija
Profesorė įvardija pagrindinius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius: padidėjusį „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį, aukštą kraujo spaudimą, rūkymą, cukrinį diabetą, nutukimą, neaktyvų gyvenimo būdą, genetinį polinkį ir oro užterštumą. Nors Lietuvoje veikia gerai išvystyta širdies ligų prevencijos programa, kurios metu 40-60 metų amžiaus gyventojai yra detaliai ištiriami, o didelės rizikos pacientams skiriamas gydymas, ši sistema vis tik negali užtikrinti visiškos apsaugos nuo staigių ir tragiškų pasekmių.
Taip pat veikia klasterių sistema, leidžianti greitai suteikti specializuotą pagalbą pacientams nukentėjus nuo miokardo infarkto ar insulto. Tačiau medicinos praktikoje vis dažniau sutinkami vis jaunesni pacientai, o gydymo rezultatai rodo, kad šios priemonės viena pati nepakanka.
Medicinos iššūkiai ir technologijų trūkumas
Atsižvelgiant į prof. Dobilienės komentarus, viena pagrindinių problemų yra ribotas inovatyvių cholesterolio kiekį mažinančių vaistų prieinamumas. Šiais laikais nuodugnius tyrimus ir gydymą pacientams daugelyje šalių papildomos modernios injekcinės terapijos, kurios taikomos mažinant „blogąjį“ cholesterolį, leidžia ženkliai sumažinti mirties ir komplikacijų riziką.
Tačiau Lietuvoje šių vaistų kompensavimas vis dar yra ribotas arba neegzistuojantis, todėl inovatyvius medikamentus gali rinktis tik aukštesnių pajamų pacientai. Tokia situacija kelia nemažą socialinę neteisybę, nes dauguma tikrai didelės rizikos pacientų neturi finansinių galimybių jų įsigyti. Tai lemia blogesnius gydymo rezultatus ir didesnį mirtingumą dėl širdies ligų.
Kaip sumažinti ligos riziką ir užtikrinti geresnę pacientų priežiūrą?
Prof. Olivija Dobilienė akcentuoja ne tik būtinybę skatinti sveiką gyvenimo būdą, tačiau ir užtikrinti kokybišką medicinos įrodymų pagrįstą gydymą. Tik toks terapijos kompleksas gali užkirsti kelią aterosklerozės progresavimui, atitolinti miokardo infarktą ir mažinti mirtį dėl širdies bei kraujagyslių ligų.
Gydytoja nurodo, kad didelės rizikos pacientams „blogojo“ cholesterolio koncentraciją reikia sumažinti bent 50 procentų, o tam dažniausiai reikalingas ne tik statinų, bet ir papildomų vaistų vartojimas. Daug pacientų neretai vengia didelių statinų dozių dėl šalutinio poveikio ar kitų medicininių priežasčių, o vienas ezetimibo preparatas nėra pakankamai efektyvus. Todėl inovatyvūs injekciniai vaistai, kurie skiriami nedaug kartų per metus ir pasižymi aukštu veiksmingumu, būtų geriausias sprendimas – deja, Lietuvoje jie nėra visiems prieinami.
Ši situacija ne tik trukdo pagerinti pacientų sveikatą, bet ir didina medicinos sistemai tenkančią finansinę naštą. Kai ligos pasireiškia sunkiais sumušimais, pacientams tenka atlikti sudėtingas širdies operacijas ar susidurti su lėtiniu širdies nepakankamumu, o tai ne tik žaloja žmogaus gyvenimo kokybę, bet ir didina visuomenės išlaidas.
Išvados ir ateities perspektyvos
Profesorė reziumuoja: „Mūsų pacientai dažnai miršta staiga, neturi galimybės toliau kovoti su savo liga ar palikti žmogiško paso savo artimiesiems. Todėl mūsų, medikų, atsakomybė yra užtikrinti, kad geriausias pasaulyje gydymas būtų pasiekiamas kiekvienam pacientui, nepriklausomai nuo jo finansinių galimybių.“
Lietuvoje būtinas geresnis inovatyvių vaistų kompensavimas, kad būtų užtikrintas efektyvesnis širdies ligomis sergančių pacientų gydymas ir sumažintas jų mirtingumas. Tai ne tik pagerintų pacientų gyvenimo kokybę, bet ir sumažintų visuomenės bei medicinos sistemos naštą, o šalyje padėtų ilginti žmonių gyvybes ir išsaugoti jų darbines galimybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.