Profesorius Petras Stirbys, vienas iš garsiausių Lietuvos kardiochirurgų, karjeros metu įsiuvo net 12 tūkstančių širdies stimuliatorių, išgelbėdamas daugybę pacientų gyvybių. Jo patirtis ir žinios ne tik padėjo kurti modernią kardiochirurgiją Lietuvoje, bet ir atskleidžia, kaip patiems reikėtų rūpintis širdies sveikata, norint gyventi pilnavertį ir aktyvų gyvenimą.
Petras Stirbys savo sveikatos paslaptimis dalijasi iš asmeninės patirties: jam geriausiai tinka ilgi pasivaikščiojimai gamtoje – tiek ąžuolyno, tiek Kalniečių parkuose, taip pat Kleboniškio miške netoli Kauno. Reguliari fizinė veikla ne tik stiprina kojų raumenis, kurie padeda kraujui grįžti į širdį, bet ir aktyvina sąnarius, todėl jie nepraranda judrumo. Profesorius pabrėžia, kad žmogaus kūnas yra sukurtas judėti, o sąnarių nejudėjimas gali sukelti sveikatos problemų.
Be to, gilios gamtos ramybės akimirkos ir mintys padeda ne tik palaikyti gerą emocinę būseną, bet ir semtis įkvėpimo tolimesnei veiklai. Tokios tradicijos – kasdienis buvimas gamtoje – yra svarbi sveikos gyvensenos dalis, ypač širdžiai.
Profesoriaus kelias į mediciną ir naujovės kardiochirurgijoje
Petras Stirbys, tapęs Europos kardiologų draugijos ir Niujorko mokslų akademijos nariu, į mediciną atėjo per asmenines patirtis. Vaikystėje jis susidūrė su sunkiomis ligomis ir šeimos netektimis, o paauglystėje pats sirgo ūminiu blauzdikaulio osteomielitu, ką jis savo ruožtu vertė į motyvaciją studijuoti ir gilinti mediko žinias.
Jo mokslinis vadovas buvo garsus profesorius Jurgis Brėdikis, kurio dėka P. Stirbys dar studijų metais įsitraukė į kardiochirurgijos bei širdies elektrostimuliacijos sritį. Tai leido jam tapti vienu iš pirmaujančių specialistų ir novatoriškai prisidėti prie širdies stimuliatorių technologijų vystymo.
Technologiniai pasiekimai ir praktika
Profesorius sukūrė patentuotą įsukamą transveninį elektrodą – svarbų medicinos išradimą, pagamintą Ukrainoje sovietmečiu. Jis taip pat primena, kad širdies stimuliatorių baterijos vystėsi žingsnis po žingsnio – nuo trumpalaikių gyvsidabrio baterijų iki modernių ličio ir jodo elementų, galinčių veikti net keliasdešimt metų.
Įsimintinas yra vienas pacientas iš Rygos, kuriam įsiūtas stimuliatorius su ličio baterija veikė net 25 metus. Tai rodo ne tik ilgaamžiškumą, bet ir profesionalų elektrodų įvedimo technikos svarbą bei patikimų technologijų svarbą pacientų išgyvenimui.
Kasdienės širdies priežiūros svarba ir iššūkiai
Pasak P. Stirbio, širdies stimuliatoriai yra būtini pacientams, kuriems sutrinka natūralus širdies ritmas – kai pulsas būna pernelyg lėtas arba širdis kartais sustoja. Elektros impulsai padeda išlaikyti gyvybiškai svarbią ritmo funkciją, kurią vaistais sunku sureguliuoti be nepageidaujamų šalutinių reakcijų.
Tačiau net ir su pažangiomis technologijomis išlieka iššūkių: pavyzdžiui, modernieji bevieliai stimuliatoriai turi ribotos baterijų talpos ir yra keičiasi sudėtingai. Todėl mokslininkai ir gydytojai ieško naujų sprendimų, kurie leistų dar efektyviau gydyti pacientus bei gerinti jų gyvenimo kokybę.
Asmeninis gyvenimas ir nauji siekiai
Nors profesorius P. Stirbys dabar jau pensijoje, jis neapleidžia medicinos ir aktyviai darbuojasi rašydamas prisiminimų knygą. Jo šeima ir artimieji taip pat susiję su medicina, o pats Petras pabrėžia, kad paprastas gyvenimo būdas, gamtos artumas ir judėjimas – geriausia dovana širdies sveikatai.
Be to, profesorius atskleidžia, kad jam nebūdinga gamtos darbų ar medžioklės aistra – jis renkasi sveikatinimą ir kūrybą. Šie pasirinkimai atspindi jo požiūrį į gyvenimą, kur svarbiausia yra ne tik profesinė veikla, bet ir harmonija su savimi bei aplinka.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.