Europos Sąjungoje Lietuva užima antrąją vietą pagal elektroninių cigarečių vartojimo rodiklius, tai atskleidžia neseniai paskelbti Eurobarometro tyrimo duomenys. Net 8 procentai Lietuvos gyventojų naudoja elektronines cigaretes, o pirmoje vietoje pagal šį rodiklį yra Estija, kur šį pasirinkimą daro 9 proc. gyventojų. Trečioje vietoje liko Prancūzija su 7 proc. rodykle. Šie skaičiai atskleidžia, kad elektroninių cigarečių populiarumas sparčiai auga ir Lietuvoje, o tai gali kelti rimtų sveikatos iššūkių.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atstovai taip pat pastebi didėjantį kaitinamojo tabako vartojimą. 2023 metais kaitinamąjį tabaką rinkosi 4 proc., tačiau šiais metais šis procentas išaugo iki 7 proc. Tai rodo, kad kartu auga ir alternatyvių tabako gaminių paklausa. Europos mastu Lietuva priklauso trim šalims, kuriose kaitinamojo tabako vartojimas yra vienas didžiausių.
Elektroninių cigarečių populiarumas jaunimo tarpe
Vienas ryškiausių elektroninių cigarečių vartojimo tendencijų Lietuvoje – aukštas jų naudojimas jaunimo grupėje. NTAKD duomenimis, net 12 proc. 18–29 metų amžiaus žmonių kasdien vartoja elektronines cigaretes, o net 10 proc. besimokančių jaunuolių prisipažįsta jomis naudojęsi. Tuo tarpu vyresnio amžiaus gyventojų grupėse šis rodiklis gerokai mažesnis: tarp 50–74 metų amžiaus respondentų vos 2 proc. yra bent kartą bandę elektronines cigaretes.
Dar dramatiškesni yra duomenys apie nepilnamečius: Lietuvos 15 metų moksleiviai kur kas dažniau išbando ir kasdien vartoja elektronines cigaretes nei jų bendraamžiai kitose Europos šalyse. NTAKD viešųjų ryšių atstovė A. Kontrimienė pažymi, kad net 59 proc. Lietuvos 15-mečių yra naudojęsi elektroninėmis cigaretėmis – tai beveik dvigubai viršija Europos vidurkį.
Reglamentavimas ir visuomenės nuomonė
NTAKD atstovų teigimu, Lietuvoje nuo kitų metų pradžios įsigalios naujas draudimas – prekybos vietose bus draudžiama eksponuoti tabako ir su jais susijusius gaminius. Tačiau visiškas elektroninių cigarečių ar tabako gaminių prekybos draudimas nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungoje nėra numatytas.
Vis dėlto dauguma gyventojų remia griežtesnius amžiaus apribojimus įsigyjant šiuos gaminius. Apklausa rodo, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų palaiko vienkartinių el. cigarečių pardavimo draudimą, ypač ta nuomonė vyrauja tarp tų, kurie niekada nevartojo tabako, bei vyresnių nei 50 metų žmonių.
Tačiau jaunimo tarpe, kuris yra pagrindinis šių produktų vartotojų segmentas, susiduriama su kita tendencija – tik 42 proc. norėtų apriboti vienkartinių el. cigarečių prekybą. Tarp kasdien rūkančiųjų nuomonės pasiskirsto tolygiai: tiek remiančių, tiek nesutinkančių yra po 42 proc., o 16 proc. dar neturėjo aiškios nuomonės.
Tradicinio rūkalų vartojimas ir bendros tendencijos
Nors tradicinių tabako gaminių vartojimas Lietuvoje išlieka didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, mūsų šalis nepriklauso prie šalių, kuriose rūkymas yra pats paplitęs. Eurobarometro duomenys rodo, kad kasdien tradicines cigaretes, cigarus ar pypkes rūko 29 proc. Lietuvos gyventojų. Palyginimui, Latvijoje šis rodiklis siekia 33 proc., o didžiausias kasdien rūkančiųjų skaičius fiksuojamas Bulgarijoje (37 proc.), Graikijoje (36 proc.) ir Kroatijoje (35 proc.). Mažiausias tradicinių tabako gaminių rūkymo lygis yra Švedijoje – vos 8 proc.
Nacionalinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje kasdien tradicinius tabako gaminius rūkančių žmonių dalis mažėja, o tai patvirtina, kad užaugus elektroninių ir kaitinamojo tabako vartojimui, bendras rūkančiųjų skaičius išlieka stabilus. Tai reiškia, jog keičiasi tik žmonių pasirinkimai – mažėja tradicinių produkcijų, bet didėja alternatyvių tabako gaminių populiarumas.
Elektroninės cigaretės – naujas iššūkis visuomenės sveikatai
Elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako sparčiai augantis vartojimas rodo, kad šie produktai tampa svarbia visuomenės sveikatos problema. Ypač jaunimo tarpe, kuris lengvai patenka į priklausomybės riziką. Nors elektroninės cigaretės dažnai pristatomos kaip mažiau kenksmingos alternatyvos tradiciniam rūkymui, tyrimai vis dar atskleidžia jų neigiamą poveikį sveikatai, ypač kvėpavimo ir širdies kraujagyslių sistemoms.
Todėl svarbus naujas reguliavimas ir visuomenės švietimas apie šių gaminių žalą. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, jog bent jau vyresni gyventojai palaiko griežtesnius ribojimus, tačiau jaunimo vartojimo mažinimui reikalingi papildomi prevencijos ir švietimo veiksmai. Tik platus požiūris, apimantis ir teisės aktų ribojimus, ir informacinius projektus, gali padėti sumažinti elektroninių cigarečių vartojimo žalą ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.