Atmintis – subtili ir dažnai nenuspėjama žmogaus smegenų funkcija. Kiekvienas esame patyrę situaciją, kai ryškiai prisimename vardą ar sąrašą, o po minutės visa informacija tiesiog išgaruoja iš galvos. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad trumpas fizinis aktyvumas gali ženkliai sustiprinti atminties įsiminimą ir atgaminimą.
Fizinio aktyvumo poveikis smegenims ir atminčiai
Yra įrodyta, kad aerobinis fizinis krūvis, pavyzdžiui, važinėjimas dviračiu ar greitos ėjimo treniruotė, akimirksniu stimuliuoja smegenų veiklą. Tai sukelia vadinamuosius smegenų bangavimus (angl. ripples) – trumpus elektrinius impulsus, kurie padeda konsoliduoti atmintį, t. y. įtvirtinti naują informaciją, suteikiant galimybę ją lengviau prisiminti ateityje. Šis reiškinys yra ypač susijęs su smegenų hipokampo dalimi, kuri vadinama atsakinga už mokymąsi ir atmintį.
Įdomu, kad net trumpas kelių minučių aerobinis užsiėmimas padidina šių bangavimų dažnį bei koordinaciją tarp hipokampo ir kitų smegenų sričių. Tai reiškia, kad smegenys po fizinio krūvio tampa aktyvesnės ir efektyviau apdoroja bei išsaugo informaciją. Kita vertus, lengvesnės fizinės pratybos, tokios kaip tempimo pratimai, tokių rezultatų neduoda, todėl svarbu pasirinkti tinkamą aktyvumo formą.
Praktiniai patarimai atminčiai gerinti
Remiantis tyrimų rezultatais, optimalus laikas fiziniam aktyvumui – maždaug keturios valandos po mokymosi ar naujos informacijos įsisavinimo. Taip vyksta efektyvesnė prisiminimų konsolidacija, leidžianti ilgiau išlaikyti informaciją galvoje. Reguliarus aerobinis aktyvumas keletą kartų per savaitę taip pat skatina hipokampo augimą ir gali padėti lėtinti su amžiumi susijusius kognityvinius sutrikimus.
Be to, aktyvumas gerina ne tik atmintį, bet ir dėmesio koncentraciją – vienas treniruotės seansas gali padidinti budrumą net iki dviejų valandų. Fizinis krūvis skatina dopamino – „geros savijautos“ hormono – išsiskyrimą, todėl po jo jaučiamės energingesni ir motyvuotesni.
Mokslininkų įžvalgos ir ateities perspektyvos
Neurofiziologai savo tyrimais atskleidė, kad tinkamai suplanuotas fizinis krūvis sukelia svarbius neuronų aktyvumo pokyčius, kurie anksčiau buvo sunkiai pastebimi įprastais smegenų tyrimo metodais.
Tai atveria naujus kelius suprasti, kaip smegenys veikia ir kaip galime prisidėti prie jų sveikatos tausojimo.
Taip pat tyrimai rodo, kad fizinis pasirengimas – geresnis širdies ir raumenų pajėgumas – padidina smegenų gebėjimą gaminti baltymą BDNF (smegenų išvestinio neurotrofinio faktoriaus), kuris svarbus naujų smegenų jungčių formavimuisi. Taigi pastovesnė ir sistemingesnė mankšta teikia vis didesnę naudą smegenims.
Apibendrinant, fizinė veikla – ne tik mūsų kūno sveikatos garantas, bet ir veiksmingas kognityvinių funkcijų stiprinimo įrankis. Toks paprastas būdas gerinti atmintį ir apsaugoti smegenis nuo senėjimo yra lengvai įgyvendinamas ir prieinamas kiekvienam.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.