Vienatvė tapo iššūkiu šiuolaikinėje visuomenėje, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, ir jaunų suaugusiųjų, kurie dažnai jaučiasi atskirti nuo bendruomenės. Jungtinės Karalystės Community Life Survey duomenys rodo, kad didžiausia vienatvės rizika tenka vyresniems našliams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir gyvenantiems vieniems, nesusituokusiems vidutinio amžiaus asmenims bei jaunimui, gyvenančiam nuomojamuose būstuose. Ši situacija verčia ieškoti naujų socialinio įtraukimo būdų.
Įdomu, kad moksliniai tyrimai atskleidžia paprastą, bet efektyvų sprendimą – draugystę tarp skirtingų kartų žmonių. Tarpžmoginės draugystės ne tik mažina vienatvę, bet ir plečia požiūrius, stiprina socialinius tinklus bei skatina bendrą įtraukimą. Pavyzdžiui, 24 metų Ariana Thao, pradėjusi teisės studijas Čikagoje, pandemijos metu patyrė vienatvę, tačiau įsijungusi į savanorišką organizaciją „Freedom, Inc.“, susirado vyresnių draugių, kurios tapo jai mentėmis ir paramos šaltiniu. Pasak Ariane, vyresnės draugės suteikia jausmą, kad jos gali įveikti gyvenimo iššūkius, tuo tarpu jos pačios gali įnešti naujų įžvalgų apie socialinius klausimus ir jaunimą.
Jaunesnės ir vyresnės kartos draugystė yra abipusiai naudinga. Universitetinės patarėjos Kimbery Vue patirtis parodė, kad draugystė su vyresniais kolegomis padėjo jai geriau suprasti darbo kultūrą ir išmokti spręsti konfliktus darbo aplinkoje. Vyresnieji draugai pasidalino savo patirtimi ir suteikė užtikrintumo, kas ypač svarbu jauniems žmonėms, kurie pradeda savo profesinį gyvenimą, ypač jei šeimoje nėra panašios paramos šaltinių.
Tarpžmoginių draugysčių reikšmė sveikatai
Pasak psichiatrijos specialistės dr. Neda Gould iš Johns Hopkins universiteto, su amžiumi išlieka didesnė rizika jaustis izoliuotam ir vienišam, jei žmonės nesistengia palaikyti aktyvų socialinį gyvenimą. Vyresniame amžiuje draugystės su jaunesniais žmonėmis gali pagerinti psichologinę sveikatą, suteikti naujų žinių ir paskatinti atvirumą.
Draugystė su jaunesniąja karta skatina vyresniuosius išlikti aktyviais ir motyvuotais, o jauniesiems suteikia patarimų bei paramą.
Vienatvė yra ne tik emocinė problema – ji turi rimtų pasekmių fizinei sveikatai. Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgesnė socialinė izoliacija ir vienatvė didina riziką susirgti demencija, širdies ligomis, insultu ir net lemia ankstyvą mirtingumą. Šios rizikos ypač išryškėja moterims po menopauzės. Viena plataus masto studija, sekančių beveik 58 000 moterų, parodė, kad socialinė izoliacija susijusi su 8 % širdies ligų padidėjimu, o vienatvė – su 5 %. Moterys, kurios patiria abi būsenas, susiduria su dar didesne rizika – nuo 13 iki 27 % daugiau nei tos, kurios jaučia mažesnį vienatvės ir izoliacijos lygį.
Vienatvės ir socialinės izoliacijos skirtumai
Viena iš svarbių detalių – vienatvė ir socialinė izoliacija nėra tas pats. Pasak geriatrijos specialistės dr. Diane Meier, vienatvė – tai subjektyvus jausmas, kai žmogus jaučiasi vienišas, nesvarbu, kiek jis turi socialinių kontaktų. Tuo tarpu socialinė izoliacija – tai objektyvus socialinių kontaktų trūkumas. Skirtingos šios dvi būsenos gali turėti skirtingas pasekmes sveikatai, todėl svarbu jas atskirti ir tinkamai vertinti.
Socialinė izoliacija daugiausia paplitusi tarp vyresnio amžiaus žmonių, ypač šiandien, kai mobilumas ir atstumai tarp kartų didėja. Gyvenimas tarp kelių kartų šeimose ar bendruomenėse evoliuciškai buvo normali žmogaus gyvenimo dalis, o atskirtis nuo tokio gyvenimo būdo yra šiuolaikinės visuomenės reiškinys, reikalaujantis dėmesio. Draugystė tarp kartų padeda įveikti vienatvės jausmą, skatina bendrystę ir gerina bendrą gyvenimo kokybę.
Dr. Meier pabrėžia, kad amžius turi būti vertinamas kaip viena iš daugybės žmogaus charakteristikų, o ne kaip kliūtis bendrauti ar vertinti kitus. Skirtingo amžiaus žmonių draugystė moko mus suprasti, kad visi esame žmonės su panašiomis emocijomis ir patirtimis – amžius nėra svarbi riba. Tai huebiška žinia sveikatai, socialinei įvairovei ir tarpkultūriniam bendravimui.
Apibendrinant, tarpžmoginės draugystės ne tik mažina vienatvės riziką ir didina psichologinę gerovę, bet ir tiesiogiai veikia fizinę sveikatą bei gyvenimo kokybę įvairiame amžiuje. Siekiant mažinti socialinę izoliaciją ir pagerinti bendrą visuomenės sveikatą, labai svarbu skatinti ir palaikyti tarpkartinį bendravimą bei draugystes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.