Akių ligos – tema, kuri nuolat kinta ir vystosi, atveriant naujas diagnostikos ir gydymo galimybes. Kaip teigia profesorius Vytautas Jašinskas, tokių ligų visada buvo ir bus, tačiau keičiasi mūsų supratimas apie jas.
„Tokių ligų visada buvo, turbūt, visada ir bus. Keičiasi diagnostikos galimybės ir diagnozuojamos naujos ligos formos, „išlenda“ tai, ko anksčiau nesupratome“, – sako V. Jašinskas. Pasak jo, dalies paveldimų akių ligų oftalmologai vieni neįveiks, tačiau su genetikų pagalba ateityje galime tikėtis proveržio.
Katarakta: diagnozė, kuri turėtų džiuginti
Profesorius ramina, kad išgirdus kataraktos diagnozę, panikuoti nereikėtų. Šiuolaikinė medicina su ja puikiai susitvarko.
„Teisingai kolegos sakydavo, kad jei ateina pacientas dėl blogo matymo, o gydytojas pasako, kad reikės operuoti kataraktą – pacientas turi džiaugtis. Dėl to, kad šitos ligos metu 99,99 proc. atvejų regėjimas yra atstatomas“, – paaiškina profesorius.
Glaukoma: klastingas regėjimo vagis
Visai kitaip V. Jašinskas vertina glaukomos diagnozę. Ją profesorius prilygina prakeiksmui.
„Regėjimas nėra atstatomas. Ką glaukoma paėmė, to negrąžina. Nesvarbu, kad dabar turime modernius ir objektyvius tyrimus, kurie padeda diagnozuoti ligą, turime gerus specialistus. Bet liga nedingo“, – pabrėžia oftalmologas.
Glaukomos atveju, ypač svarbus nuolatinis ir glaudus gydytojo bei paciento kontaktas. Jei ligai nebus skiriama pakankamai dėmesio, ji gali sparčiai progresuoti. „Nesvarbu, kad žmogui yra gerai, jis turi bent kartą per metus ateiti „pasilabinti“ su gydytoju. Jis pasižiūrės, kaip liga progresuoja, gydymas veikia, ar jį reikia koreguoti. To ir užtenka“, – akcentuoja profesorius, perspėdamas apie ligos klastingumą.
Akių chirurgijos evoliucija: nuo valandos iki dešimties minučių
Profesorius V. Jašinskas, dirbantis oftalmologu nuo 1978 metų, prisimena milžinišką medicinos pažangą. „Oftalmologijoje, kaip ir visose medicinos srityse, yra didžiuliai pokyčiai. Tai, apie ką anksčiau gal net nedrįsai pagalvoti, yra šios dienos realybė“, – sako gydytojas.
Kai V. Jašinskas pradėjo savo karjerą Kaune, akių chirurgija buvo visai kitokia. Tuo metu pasaulyje tik pradėjo atsirasti mikrochirurgija, be kurios šiuolaikinė akių chirurgija yra neįsivaizduojama. Pavyzdžiui, kataraktos operacija, kuri dabar trunka vos 10-12 minučių, anksčiau galėjo užtrukti ir visą valandą. Po jos pacientui tekdavo net septynias dienas gulėti užrištomis akimis dėl didžiulių pjūvių ir prastesnių medicininių priemonių. „Tai buvo labai grubu ir rezultatai negalėjo būti tokie, kokie yra dabar“, – prisimena profesorius.
Operacijų apimtys ir rizikos
Šiandien profesorius per metus atlieka apie 500 operacijų. Jis pabrėžia, kad chirurgo kompetencija dažnai vertinama pagal per metus atliekamų operacijų skaičių. Gydytojui, atliekančiam tik 100 operacijų per metus, vargu ar bus siūloma imtis sudėtingesnių atvejų.
Nors Lietuvoje yra privačių klinikų, kuriose kataraktos operacijos atliekamos dideliais srautais, pavyzdžiui, japonų kolega per dieną atlieka 40-50 operacijų, tam reikia kelių operacinių ir nuolatinio pasiruošimo, kuris Lietuvoje gali užtrukti iki pusės valandos. Į universitetines ligonines, tokias kaip Kauno klinika, atvyksta patys sunkiausi pacientai, kurių atsisako privačios gydymo įstaigos. Todėl didžiosiose gydymo įstaigose prioritetas teikiamas ne operacijų spartinimui, o sudėtingų atvejų gydymui.
„Dabar per metus Kauno klinikoje išoperuojama virš 10 tūkstančių pacientų su katarakta. O kur dar kitos operacijos. Su jomis susidaro ir virš 20 tūkstančių akių operacijų. Srautai labai dideli ir kuo didesnis srautas, tuo didesnė ir klaidos rizika“, – pasakojo prof. V. Jašinskas. Nepaisant to, nuolatinis progresas ir specialistų įgūdžiai leidžia pasiekti puikių rezultatų, išsaugant ir atkuriant pacientų regėjimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.