Storosios žarnos vėžys ilgą laiką buvo laikomas vyresnių žmonių liga, tačiau pastaraisiais metais situacija keičiasi – atvejų skaičius tarp jaunesnių nei 50 metų amžiaus žmonių nuolat auga. Dėl šios priežasties Amerikos vėžio draugija rekomendavo, kad prevencinės patikros amžius būtų sumažintas nuo 50 iki 45 metų. Tačiau mokslininkai vis dar bando išsiaiškinti, kodėl tokia tendencija atsiranda. Genetiniai veiksniai, aplinkos poveikis, mitybos pokyčiai, nutukimas ir sėdimas gyvenimo būdas visi gali turėti įtakos šiai sudėtingai ligai.
Storosios žarnos vėžys ar storosios žarnos ir tiesiosios žarnos vėžys?
Dažnai terminai „storosios žarnos vėžys“ ir „storosios žarnos ir tiesiosios žarnos vėžys“ vartojami kaip sinonimai. Iš tiesų, pastarasis terminas apima vėžį tiek storosios žarnos, tiek tiesiosios žarnos srityje. Nors storosios žarnos vėžys vystosi storosios žarnos gleivinėje, tiesiosios žarnos vėžys prasideda tiesiosios žarnos srityje. Kai kurie mokslininkai siūlo atsisakyti bendro termino, kad būtų tiksliau apibrėžtos ligos, nes skiriasi rizikos veiksniai, patologija ir gydymo metodai.
Praktikoje pastebima, kad net jaunesni pacientai, vos 20-ies, gali turėti aukštos rizikos ar displazinius polipus, kurie gali vėliau išsivystyti į vėžį. Vis dėlto net tarp šios amžiaus grupės dalis žmonių nesilaiko naujų patikros rekomendacijų, dažnai dėl informacijos trūkumo arba ilgo laukimo eilėse pas gastroenterologą.
Modernios patikros priemonės ir jų svarba
Siekiant pagerinti ankstyvą diagnostiką bei padidinti patikros prieinamumą, rinkoje pasirodė naujų inovatyvių testų, tokių kaip Shield kraujo tyrimas ar atnaujintas Cologuard jūros tyrimas, leidžiantis atlikti tyrimą namuose. Tokios priemonės ypač naudingos tiems, kuriems sunku prieiti prie gydytojų arba kuriems kolonoskopija gali būti rizikinga.
Visgi būtina pabrėžti, kad tokie testai neturėtų visiškai pakeisti kolonoskopijos. Netinkamai atliktas savitęs testas gali duoti klaidingus rezultatus, todėl kolonoskopija vis dar laikoma aukso standartu.
Ši procedūra ne tik leidžia tiksliai diagnozuoti ligą, bet ir pašalinti polipus, užkertant kelią vėžio vystymuisi.
Pasak gydytojų, kalbėdami su savo gydytoju apie patikros galimybes, pacientai turėtų būti informuoti apie įvairius testus ir gydymo būdus, tačiau jei leidžia galimybės ir nėra kontraindikacijų, kolonoskopija vis dar yra pirmasis pasirinkimas. Iš esmės ši procedūra yra ambulatorinė, saugi ir patikima – tai įrodytas būdas išgelbėti gyvybes.
Rizikos veiksniai ir prevencinės rekomendacijos
Pacientams, turintiems uždegiminių žarnyno ligų, tokių kaip Krono liga ar opinis kolitas, genetinių sindromų (familiarinė adenomatinių polipų polipozė ar Linsko sindromas) arba šeimyninę storosios žarnos vėžio anamnezę, rekomenduojama ankstyvesnė ir dažnesnė patikra nei įprastai numatyta 45 metų amžiuje. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į kuriamą ryšį tarp žarnyno mikrobiomos, burnos bakterijų ir net mikroplastiko įtakos storosios žarnos vėžio vystymuisi, kuris tampa vis aktualesnis tiek jaunų žmonių, tiek plačios visuomenės kontekste.
Patikros dažnumas
Rekomenduojamas patikros dažnis priklauso nuo pasirinkto tyrimo tipo:
- Kolonoskopija – kas 10 metų
- Lankstioji sigmoidoskopija – kas 5 metus, jei atliekamas kasmetinis fekalinės hemoglobino testas (FIT)
- Kompiuterinė kolonoskopija (CT) – kas 5 metus
- FIT testas – kas 1–2 metus
- Cologuard testas – kas 3 metus
- Shield kraujo testas – kas 3 metus
Svarbu atkreipti dėmesį į ankstyvus simptomus ir nedelsti atlikti patikrą. Jauni žmonės dažnai būna mažiau informuoti apie riziką, todėl būtina visuomenės švietimo sklaida šioje srityje.
Citata iš gydytojo Qin Rao: „Per dešimt metų praktikos mačiau, kad net labai jauni pacientai turi polipus, kurie jiems dar net nesulaukus keturiasdešimties ar penkiasdešimties metų gali tapti piktybiniai. Screeningas tiems žmonėms yra labai svarbus, bet dažnai jis neatliekamas dėl informacijos trūkumo ar gydytojų prieinamumo problemų.“
Apibendrinant, storosios žarnos vėžio prevencija ir ankstyvoji diagnostika yra gyvybiškai svarbios kovojant su šia klastinga liga. Naujos technologijos ir patikros metodai padeda pagerinti diagnostiką ir padidinti specialistų paslaugų prieinamumą. Tačiau būtina, kad visuomenė būtų gerai informuota apie rizikos veiksnius ir patikros galimybes, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasinaudoti gyvenimą gelbstinčiomis procedūromis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.