Akių nuovargis yra dažna kasdienės patirties dalis: skauda, peršti, akys parausta arba vaizdas po ilgo darbo atrodo tarsi per miglą. Nors dažnai manytume, kad tai tik laikinas nepatogumas, ilgainiui nekreipiant dėmesio regėjimas gali sunkiai pablogėti. Straipsnyje aptariame pagrindinius simptomus, praktinius darbinius bei mitybinius sprendimus ir kada verta kreiptis į specialistą.
Pagrindiniai simptomai ir priežastys
Dažniausi akių nuovargio požymiai – perštėjimas, sausumas, akių paraudimas, neryškus matymas bei jautrumas šviesai. Tokius simptomus dažnai sukelia ilgas žiūrėjimas į ekranus, netinkamas apšvietimas, dulkės ar vėjo poveikis. Be to, chroniškas mirksėjimo sumažėjimas ekrano naudojimo metu lemia akių paviršiaus išsausėjimą, o tai gali sukelti dirginimą ir laikiną regos suprastėjimą.
Kaip saugoti akis dirbant su ekranais
Tinkami darbo įpročiai gali ženkliai sumažinti nuovargį. Patariama reguliariai daryti pertraukas, užtikrinti tinkamą atstumą iki skaitomo arba matomo objekto ir darbo vietos apšvietimą. „Dirbantiems kompiuteriu būtina daryti pertraukas. Po 1 val. darbo turi būti daroma 5-10 min pertrauka. Skaitant svarbu išlaikyti pakankamą atstumą, jis turi būti ne mažesnis nei 30 cm. iki objekto. Naudinga stengtis ir kuo dažniau žiūrėti į tolį, pasirūpinti, kad darbo vieta būtų tinkamai apšviesta – tiesioginiai saulės spinduliai neturėtų kristi į kompiuterio ekraną, arba šviesti prieš darbo vietą”, – pagrindinius patarimus pateikia vaistininkė.
Viena iš dažniausių klaidų – pertraukų metu pereiti prie kito ekrano (telefono ar planšetės). Vietoje to geriau trumpai atsitraukti nuo darbo stalo, pasivaikščioti ar pažvelgti pro langą, leidžiant akims atpalaiduoti žiūrėjimo raumenis.
Trumpi pratimai ir higiena
Reguliarios treniruotės ir higiena padeda palaikyti akies paviršių bei regėjimą. „Pora sekundžių žiūrėkite į toli esantį objektą, tuomet 3-5 s. nukreipkite žvilgsnį į 30-40 cm.
atstumu laikomą tušinuką, tai kartokite iki 12 kartų. Naudinga ir paprasčiausiai minutėlei užmerkti akis, lengvais rankų pirštų judesiais pamasažuoti akių vokus”, – pataria J. Bespalovienė. Taip sumažinamas įtempimas ir geriau pasiskirsto ašarų plėvelė.
Mityba ir papildai akims
Ilgalaikis akių stiprinimas reikalauja ne tik pratimo, bet ir tikslingos mitybos. Karotinoidai, cinkas, selenas, omega-3 riebalų rūgštys, vitaminai A, C ir E yra ypač svarbūs tinklainės sveikatai ir kataraktos profilaksei. Rekomenduojama valgyti geltonos, raudonos ir oranžinės spalvos daržoves, jūros žuvį, riešutus, avokadus bei pilno grūdo produktus. Jei natūrali mityba nepadengia poreikių, verta rinktis kokybiškus maisto papildus, atkreipiant dėmesį į sudėtį ir dozes.
Kada kreiptis į gydytoją
Jeigu simptomai kartojasi arba blogėja, būtina profesionali konsultacija. „Viena dažniausių akių ligų – glaukoma – yra labai klastinga ir dažnai nesukelia jokių nemalonių pojūčių, todėl labai svarbu bent kartą metuose pasitikrinti akis, stebėti akispūdį. Glaukoma pažeidžia regos nervą, tad laiku nepastebėjus ligos ar jos negydant, galima net prarasti regėjimą”, – perspėja vaistininkė. Reguliarūs patikrinimai ir ankstyva diagnostika padeda užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams.
Apibendrinant: mažos kasdienės priemonės – pertraukos, akių pratimai, tinkama mityba ir higiena – gali ženkliai sumažinti akių nuovargį ir prisidėti prie ilgalaikės regos apsaugos. Nepamirškite stebėti savo pojūčių ir laiku kreiptis į specialistą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.