Vasariški karščiai daugeliui žmonių asocijuojasi su poilsiu, tačiau šilta oro temperatūra gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, ypač tiems, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Kardiologijos profesorė Olivija Dobilienė atkreipia dėmesį, kad karšti orai padidina širdies ir kraujagyslių sistemos krūvį bei gali skatinti pavojingų sveikatos būklių išsivystymą.
Karščių poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai
Karštis gali paveikti organizmą įvairiais būdais. Padidėjęs prakaitavimas sukelia skysčių netekimą, o tai didina trombozės riziką – kraujo krešulių susidarymą arterijose. Tai ypač pavojinga žmonėms, sergantiems arterijų ligomis. Be to, dėl elektrolitų pusiausvyros sutrikimų, ypač kalio ir magnio trūkumo, gali pasireikšti širdies ritmo sutrikimai. Visi šie veiksniai gali lemti širdies nepakankamumo, priešinfarktinės būklės ar insulto atsiradimą, o kai kuriais atvejais – net mirtingumą.
Svarbu pažymėti, kad karštis dažnai kartu su didesniu oro taršos lygiu dar labiau blogina širdies veiklą. Smulkiosios kietosios dalelės, ozonas ir sieros dioksidas didina širdies ligų bei jų komplikacijų riziką.
Kaip apsisaugoti nuo neigiamo karščio poveikio?
Vienas svarbiausių patarimų – užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą. Karščių metu reikėtų papildomai išgerti bent pusę litro vandens daugiau nei įprastai, priklausomai nuo fizinės veiklos ir kūno svorio. Vanduo padeda palaikyti tinkamą inkstų funkciją, mažina kraujospūdžio svyravimus bei mažina trombozės riziką. Labai svarbu tokiu metu stebėti šlapimo spalvą – ji turėtų būti šviesi, o ne tamsi ar koncentruota.
Taip pat būtina vengti sūrių, kofeino turinčių ir alkoholinių gėrimų, nes jie skatina dar didesnį skysčių netekimą. Lauke geriau būti ankstyvais rytais arba vakarais, kai saulė nėra tokia intensyvi. Vidurdienį iki popietės rekomenduojama likti patalpose, saugantis nuo aukštos temperatūros ir tiesioginių saulės spindulių.
Lengvi, šviesūs bei natūralių medžiagų drabužiai, kepurė ar skrybėlė bei apsauga nuo saulės kremu – būtini karštų dienų atributai.
Vaistų vartojimo svarba ir atsargumo priemonės
Kardiologė pabrėžia, kad sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis žmonės negali nutraukti paskirto gydymo karštomis dienomis. Gydytojo paskirti vaistai, ypač kraują skystinantys, yra gyvybiškai svarbūs ir užkerta kelią trombozei bei jos komplikacijoms, tokioms kaip infarktas ar insultas. Nutraukus vaistų vartojimą, rizika kelis kartus išauga.
Tačiau tam tikri vaistai gali mažinti organizmo gebėjimą vėsintis, todėl svarbu itin atidžiai vartoti skysčius ir venkti per ilgo buvimo karštyje ar tvankiose patalpose. Diuretikai ir antihipertenziniai vaistai, vartojami nepakankamai geriant skysčių, gali sukelti elektrolitų disbalansą, skatindami širdies ritmo sutrikimus.
Cholesterolio kontrolė – dar vienas veiksmingas širdies ligų prevencijos būdas
Profesorė pabrėžia, kad ne mažiau svarbu rūpintis cholesteroliu, ypač mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL) koncentracijos kontrole. Padidėjęs MTL cholesterolio kiekis yra pagrindinis aterosklerozės rizikos veiksnys, kuri ir sukelia daugelį širdies ligų. Lietuvoje dauguma širdies ligomis sergančiųjų neretai neišvysto tinkamo cholesterolio lygio mažinimo.
Kombinuotas gydymas, apjungiantis statinus su cholesterolio reabsorbciją slopinančiais vaistais ar inovatyviais biologiniais preparatais, leidžia efektyviau kontroliuoti cholesterolį ir mažinti širdies ligų riziką. Deja, tokie vaistai dar nėra kompensuojami, todėl ne visi pacientai turi galimybę juos įsigyti.
Apibendrinant, karštos vasaros dienos reikalauja ypatingo dėmesio savo sveikatai, ypač širdies ligomis sergantiems asmenims. Tinkamas skysčių vartojimas, saulės poveikio vengimas, paskirto gydymo laikymasis ir cholesterolio kontrolė yra pagrindinės priemonės, galinčios padėti išvengti rimtų sveikatos komplikacijų ir užtikrinti saugią vasarą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.