Rudens laikotarpis dažnai siejamas su didesniu nuovargiu ir dažniau pasitaikančiomis peršalimo ligomis. Šaltuoju metų laiku organizmo atsparumas virusams sumažėja, o sąlygos jų plitimui tampa optimalios, nes žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Dovilė Katilienė paaiškina, kaip atskirti natūralų rudeninį nuovargį nuo rimtesnių sveikatos sutrikimų ir kaip tinkamai pasirūpinti savo sveikata šiame sezonu.
Rudeninio nuovargio požymiai ir priežastys
Rudeninis nuovargis dažnai pasireiškia nuolatiniu jėgų stygiumi, mieguistumu ir sumažėjusiu motyvacija, kurie nepraeina net po kokybiško poilsio. Gydytoja pabrėžia, jog nuovargis, kuris nesumažėja atsipalaidavus ir išsimiegojus, greitai pavargstama nuo įprastų veiklų, kartu išlieka nuotaikos svyravimai, dirglumas ir liūdesys. Tuo tarpu įprastas nuovargis dažniausiai išnyksta po gero nakties miego.
Šie simptomai glaudžiai susiję su sezoniniais oro pokyčiais – trumpėjančiomis dienomis ir sumažėjusia saulės šviesa. Dėl sumažėjusio serotonino lygio organizme blogėja nuotaika, o didesnis melatonino kiekis sukelia mieguistumą net dienos metu. Be to, organizmui tenka skirti daugiau energijos adaptacijai prie oro sąlygų kaitos ir kovai su virusinėmis infekcijomis, kas dažnai sukelia sąnarių ir galvos skausmus.
Kaip atskirti rudeninį nuovargį nuo ligos?
Nuo kitų sveikatos sutrikimų rudeninį nuovargį galima atskirti stebint simptomų trukmę ir ryšį su sezoniniais pokyčiais. Ši būsena dažniausiai praeina per 15–30 dienų ir pagerėja, taikant šviesos terapiją. Tačiau simptomų trukmė ilgesnė nei mėnuo ar jų stiprumas gali būti ženklas apie kitas rimtas sveikatos problemas, tokias kaip mažakraujystė, skydliaukės disfunkcija ar depresija.
Todėl svarbu nuovargį ir kitus simptomus vertinti kartu su gydytoju, siekiant nustatyti tikrąją priežastį. Jei nuovargis nepraeina arba kartu pasireiškia kiti nerimą keliantys simptomai, būtina pasitikrinti sveikatą ir atlikti tinkamus laboratorinius tyrimus.
Kaip stiprinti imunitetą rudens ir žiemos sezonu?
Šaltuoju metų laiku padidėja organizmo poreikis maistingosioms medžiagoms, vitaminams ir mineralams, kurie palaiko imunitetą ir energijos lygį. Sveika ir subalansuota mityba, turtinga vitaminu D, B12, folio rūgštimi bei mikroelementais, tokiais kaip cinkas, varis, magnis bei geležis, yra pagrindas gerai savijautai.
Be tinkamos mitybos, svarbūs reguliarus fizinis aktyvumas, grūdinimasis ir tinkamas miego režimas. Kai kuriais atvejais, ypač sergant lėtinėmis ligomis ar esant blogai maisto medžiagų įsisavinimo būklei, reikalingas papildomas maisto papildų vartojimas.
Kaip saugotis virusų plitimo rudenį?
Rudens ir žiemos sezonu dažniau pasitaiko gripo ir kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų. Todėl itin svarbu laikytis asmens higienos taisyklių – dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, laikytis izoliacijos, jei sergama, ir naudoti veido kaukes bendraujant su aplinkiniais.
Vakcinacija nuo gripo ir COVID-19 yra efektyvi priemonė apsisaugoti nuo užsikrėtimo ir sunkių ligos formų komplikacijų. Skiepijimasis ypač rekomenduojamas vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis bei kitoms rizikos grupėms.
Todėl, siekiant išvengti įvairių virusų ir išlaikyti gerą savijautą rudens metu, svarbu ne tik gerai pailsėti, tinkamai maitintis ir aktyviai judėti, bet ir laikytis higienos taisyklių bei pasinaudoti medicinos siūlomomis prevencinėmis priemonėmis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.