Kiekvienais metais Lietuvoje fiksuojama daugiau nei 10 tūkstančių insulto atvejų, iš kurių apie ketvirtį baigiasi mirtimi. Ši liga išlieka viena pagrindinių mirties ir neįgalumo priežasčių šalyje. Tačiau gydytojų teigimu, insultas nėra nei nenugalima lemtis, nei neišvengiama tragedija – rizika jį patirti yra valdyma, o greita ir tinkama pagalba gali išgelbėti gyvybę ir kokybišką gyvenimą.
Kodėl laikas yra lemiamas faktorius?
Neurologijos specialistai pabrėžia, kad ekstremaliai svarbu į gydymo centrą patekti kuo greičiau nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Neuronai, kurie aprūpinami krauju, gali gyvuoti vos kelias minutes be deguonies, tad kiekviena prarasta minutė reiškia milijonus žūstančių smegenų ląstelių. Greita trombo ištirpinimo ar pašalinimo procedūra padidina tikimybę žmogui visiškai ar iš dalies atstatyti prarastas funkcijas ir grįžti į visuomenę.
Specialistai netgi kalba nebe apie „auksinę valandą“, o apie „auksinį pusvalandį“ ar net 15 minučių laikotarpį – tai, kaip greitai pacientas atvyksta ir pradedamas gydymas, lemia likimą.
Kaip atpažinti insultą ir kodėl tai svarbu?
Deja, dauguma žmonių nesugeba atpažinti net pačių pagrindinių insulto požymių. Tarp jų yra: staigus vienos veido pusės nukrypimas ar kreivumas, vienos pusės rankos ar kojos nusilpimas ar paralyžius, ryškūs kalbos sutrikimai, kai žmogus nesugeba kalbėti ar suprasti kitučių, staigus regos, koordinacijos ar pusiausvyros sutrikimas, o esant smegenų aneurizmos plyšimui – itin stiprus galvos skausmas. Net jei simptomai praeina greitai, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytojus – tai gali būti praeinantis smegenų išemijos priepuolis, kuriuo dažnai vadinamas mikroinsultas, ir kuris signalizuoja padidėjusią pavojų patirti tikrą insultą.
Gydymo eiga ir šiuolaikinės galimybės
Pacientui įtariant insultą, skubios pagalbos automobiliu jis tiesiogiai vežamas į vieną iš 11 insulto gydymo centrų Lietuvoje. Ten greitai atliekami diagnostiniai tyrimai, kurių pagalba nustatoma ligos forma bei sunkumas.
Jei diagnozė patvirtinama, gydytojai sprendžia dėl tinkamiausio gydymo metodo. Tai gali būti intraveninis trombo tirpinimas arba trombektomija – procedūra, kurioje specialiu kateteriu mechaniniu būdu ištraukiamas kraujo krešulys.
Šiuolaikinė medicina jau pasiekė pažangą, kurios dėka dirbtinis intelektas padeda vertinti smegenų pažeidimų išplitimą ir nustatyti, kurie audiniai dar gali būti išgelbėti. Net 9 iš 10 trombų šiandien galima pašalinti mechaniškai, tačiau sėkmė visada priklauso nuo laikino faktoriaus – kuo greičiau gydymas prasidės, tuo didesnė tikimybė išvengti negrįžtamų pasekmių.
Prevencija: insultas nėra neišvengiamas
Vis dar paplitę neteisingi įsitikinimai, kad insulto išvengti neįmanoma arba kad jis praeis savaime. Medikai pabrėžia, kad dauguma insultą lemiančių rizikos veiksnių yra kontroliuojami ir priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo pasirinkimų. Aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, antsvoris, rūkymas ir nuolatinis stresas – tai pagrindiniai veiksniai, kurių reguliavimas gali sumažinti insulto riziką net iki 80 procentų.
Tinkama dieta, fizinis aktyvumas, reguliarus medicininis patikrinimas ir ankstyvas gydymas padeda išvengti šios pavojingos ligos. Žinios ir atidumas savo sveikatai gali būti gyvybiškai svarbūs.
Apibendrinant, gydytojų patarimas aiškus ir vienareikšmis: atpažinkite insulto požymius, suvokite laiką kaip brangiausią išteklių ir nedelsti ieškoti profesionalios pagalbos – tai gali išgelbėti gyvybę bei jos kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.