„Sklando daug mitų apie jų šalutinį poveikį sveikatai“ – tokia frazė dažnai girdima kalbant apie cholesterolį mažinančius statinus. Tačiau šios baimės kartais priverčia pacientus nutraukti gydymą, o tai gali padidinti rimtų širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką. Kardiologė Jūratė Varoneckienė primena, kodėl statinai išlieka viena svarbiausių priemonių kovojant su ateroskleroze ir jos pasekmėmis.
Ką yra statinai ir kodėl jie svarbūs
Statinai – tai vaistai, kurie slopina fermentą HMG‑KoA reduktazę ir taip mažina mažo tankio lipoproteinų (MTL, „blogojo“ cholesterolio) gamybą kepenyse. Ilgalaikis MTL mažinimas sumažina aterosklerozinių plokštelių augimą ir riziką, kad jos plyš ir sukels trombozę, o tai gali baigtis miokardo infarktu ar insultu. Todėl pacientams, ypač tiems, kuriems nustatyta didelė ar labai didelė kardiovaskulinė rizika, statinų vartojimas yra ne prabanga, o būtinybė.
Kam skiriami statinai ir kada reikia pradėti gydymą
Statinai rekomenduojami tiek pirminėje, tiek antrinėje prevencijoje: pirmoje – asmenims, kuriems nemedikamentinės priemonės (mityba, fizinis aktyvumas, rūkymo nutraukimas) nepakankamos, antroje – tiems, kurie jau sirgo širdies ar kraujagyslių ligomis. Gydytojai įvertina bendrą riziką, kraujo lipidų profilį ir gretutines ligas, kad parinktų tinkamą dozę. Dažnai siekiama ne tik patekti į rekomenduojamas MTL ribas, bet ir jas sumažinti dar labiau, kai pacientas turi aukštą riziką.
Galimi šalutiniai poveikiai ir jų valdymas
Kaip ir visi vaistai, statinai gali sukelti nepageidaujamų reiškinių: galvos skausmą, pykinimą, pilvo skausmus, raumenų skausmą ar silpnumą. Tačiau didžiausią viešąją baimę kelia raumenų simptomai, nors tyrimų metaanalizės rodo, kad tikrasis statinų netoleravimo dažnis yra santykinai mažas (maždaug 6–10 proc.). Svarbu nepanikuoti ir nes nutraukti gydymo savo nuožiūra – pirmiausia verta pasikalbėti su gydytoju, pakeisti statino rūšį ar dozę arba ištirti kitas priežastis, galinčias lemti nusiskundimus.
Praktiniai patarimai pacientams
Pacientams rekomenduojama reguliariai tikrinti lipidų profilį, kraujospūdį ir kepenų funkciją pradėjus gydymą arba keičiant dozę. Praneškite gydytojui apie visus vartojamus vaistus, maisto papildus ir alkoholio vartojimą, nes sąveikos gali stiprinti šalutinį poveikį. Karštomis vasaros dienomis svarbu vartoti pakankamai skysčių ir vengti staigių temperatūros pokyčių, nes dehidratacija gali padidinti trombozės riziką.
Galiausiai – svarbiausias žingsnis pacientui: suprasti, kad statinai yra įrodytai efektyvi priemonė, mažinanti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Dėl individualių nusiskundimų ar baimių visuomet kreipkitės į savo gydytoją, kuris padės rasti saugiausią ir efektyviausią sprendimą.