Širdies permušimai yra dažnai pasitaikantis simptomas, kuris kai kuriems gali sukelti nerimą ir baimę dėl savo sveikatos. Juntamas nereguliarus širdies plakimas, tarsi praleisti dūžiai, kartais staiga susilpnėjęs pulsas – visa tai dažnai siejama su stresu, nepakankamu poilsiu ar netinkamais įpročiais. Vis dėlto svarbu suprasti, kad tokie simptomai gali būti signalas apie rimtesnes sveikatos problemas, todėl svarbu juos vertinti atsakingai ir žinoti, kada būtina kreiptis į specialistus.
Širdies permušimų priežastys yra įvairios, ir, kaip pažymi vaistininkas Rimvydas Bakas, jos gali svyruoti nuo kasdienių veiksnių iki rimtų ligų. Dažniausiai permušimus lemia laikini ir grįžtami veiksniai – didelis stresas, nerimo būsena, didelis kofeino kiekis (kava, energetiniai gėrimai), alkoholis, rūkymas, miego trūkumas bei pervargimas. Taip pat svarbu paminėti, kad kai kurių vaistų vartojimas, pavyzdžiui, astmos gydymui, psichotropinių preparatų ar peršalimo vaistų su pseudoefedrinu, gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus.
Be šių priežasčių, permušimus gali skatinti ir tam tikri maisto papildai, kurių sudėtyje yra aktyvių medžiagų kaip guarana, taurinas, ženšenis ar jodas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į organizmo mineralų balansą – magnio ir kalio trūkumai arba perteklius gali paveikti širdies veiklą. Kiti gretutiniai veiksniai – mažakraujystė, skydliaukės funkcijos sutrikimai ar menopauzė, taip pat širdies ir kraujagyslių ligos, kurios gali pasireikšti širdies ritmo pokyčiais.
Kada permušimai siejami su stresu, o kada – su rimtesnėmis problemomis?
Labai dažnai žmonės nežino, ar jų širdies permušimai yra tik streso pasekmė, ar signalas, jog reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Kaip paaiškina R. Bakas, jei permušimai atsiranda po fizinio krūvio, padidėjus kofeino vartojimui, esant nerimui ar pervargimui, jie dažniausiai praeina aku netrukus po poilsio ir nusiraminimo. Tokie trumpalaikiai ir reti epizodai yra dažniausiai nekenksmingi.
Tačiau jei širdies ritmo sutrikimai trunka ilgiau, kartojasi dažnai, stiprėja arba pasireiškia kartu su kitais simptomais (dusuliu, silpnumu, galvos svaigimu, spaudimu krūtinėje, alpimu), tai jau rimtas signalas kreiptis į gydytoją ir išsitirti. Ypatingai pavojinga, jei ramybės būsenoje pulsas viršija 120–130 dūžių per minutę ir išlieka toks ilgesnį laiką arba jei kartu vargina šaltas prakaitavimas ar pykinimas.
Kokie įpročiai sukelia širdies permušimus?
Daugeliui žmonių daužanti širdis yra susijusi su kasdieniais įpročiais, kuriuos nesunku pakeisti. Pavyzdžiui, per didelis kavos ar energetinių gėrimų vartojimas neretai išprovokuoja nereguliarų širdies plakimą. Šie gėrimai stimuliuoja nervų sistemą ir širdies veiklą, o energetiniuose gėrimuose esantis taurinas bei kitos stimuliuojančios medžiagos gali sustiprinti šį poveikį.
Alkoholio vartojimas taip pat dažnai veikia širdies ritmą, kartais net nedidelės jo dozės gali būti problematiškos. Nepavykus tinkamai pailsėti, organizmas nepajėgia pilnai atsigauti, o padidėję streso hormonai apsunkina širdies darbą. Todėl sveikam ir ramiam širdies ritmui labai svarbus reguliarus poilsis bei miego kokybė.
Jei sumažinus kofeino ir alkoholio vartojimą, pagerinus miego režimą permušimai sumažėja ar visiškai išnyksta, dažniausiai problema yra laikina ir susijusi su šiais veiksniais. Tačiau jei simptomai stiprėja ar nepraeina – būtina medicininė konsultacija.
Negalima gydyti simptomo be priežasties analizės
Dažnai žmonės, norėdami greitai palengvinti pojūčius, vartoja vaistinius augalus ar vaistų preparatus savarankiškai. Tačiau, kaip pabrėžia vaistininkas, tai nėra tinkamas sprendimas, nes simptomų gydymas netiriant priežasties gali pavojingai užklupti rimtesnes ligas.
Vaistinės priemonės kaip valerijonas ar gudobelė kartais gali sumažinti nervinę įtampą, tačiau jos nepanaikina pagrindinės problemos, todėl jų vartojimas be gydytojo priežiūros nerekomenduojamas, ypač jei permušimai dažni ir intensyvūs.
Ką daryti pajutus širdies permušimus?
Jei atsiranda širdies permušimai ir nėra ūmių simptomų – stipraus skausmo, dusulio, alpimo, svarbu sustoti, atsisėsti arba atsigulti ramioje aplinkoje ir bandyti nusiraminti. Gili kvėpavimo technika, švaraus vandens atsigėrimas gali padėti sumažinti simptomų intensyvumą.
Taip pat naudingas gali būti širdies ritmo stebėjimas: kada permušimai atsirado, kiek laiko truko, kokiomis aplinkybėmis pasireiškė. Ši informacija yra svarbi konsultacijai su gydytoju. Jei atsiranda įtartini simptomai – būtina nedelsti ir kreiptis į medikus.
Atsakingas požiūris į savo sveikatą, atidumas širdies ritmui ir tinkami įpročiai gali išgelbėti nuo rimtų pasekmių. Nepamirškite, kad laiku pastebėti signalai leidžia užkirsti kelią sudėtingoms ligoms ir išlaikyti širdies sveikatą ilgus metus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.