Kėdainiuose nufilmuotas keliolikos sekundžių vaizdo įrašas, kuriame, anot įrašo autoriaus, nepilnametė mergaitė kelis kartus smogia nedideliam šuniukui su skėčiu. Epizodas, nufilmuotas pro daugiabučio langą, buvo greitai paskelbtas socialiniuose tinkluose ir per kelias valandas tapo masinės reakcijos objektu – vaizdo įrašas sukėlė stiprias emocijas tiek dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnu, tiek dėl tolesnių internautų komentarų.
Socialinių tinklų reakcija ir pavojus viešajam „teisėjavimui“
Po įrašo pasirodymo komentarai greitai virto grasinimų ir įžeidinėjimų srautu. Dalis komentatorių ragino taikyti fizinį smurtą prieš įtariamą vaiką, neslėpdami savo vardų ir pavardžių. Kai kurie įrašai buvo itin pikti ir skambėjo neabejotinai kaip paskatinimas susidoroti: „Kokia parazitka, pagaučiau, perplėščiau per pusę, gyvatė nelaiminga, jai pačiai apvanoti reikia kuprą.” Kiti siūlė naudoti tą patį skėtį prieš mergaitę: „ją pačią atvanoti su tuo skėčiu” arba „Duok Dieve jai 100 kartų stipriau būti sumuštai.“
Tokia reakcija kelia rimtų klausimų: ar viešas skausmo demonstravimas ir „linčo“ atmosfera padeda apsaugoti gyvūnus, ar tik skatina smurtą ir dehumanizuojančią kerštą? Ekspertai perspėja, kad asmenų šmeižimas ar grasinimai internete gali turėti teisinių pasekmių ir dar labiau žaloja pačius vaikus bei visuomenės morale grindžiamą diskusiją.
Teisinis ir institucinis kontekstas
Kauno apskrities policijos atstovai ir vietos administracija pažymėjo, kad vaizdo įrašas vienareikšmiškai neįrodo, kur ir kokiomis aplinkybėmis įvykis vyko, todėl tolimesnis reakcijas turi reguliuoti teisės aktai ir institucijos. „Teisės aktai numato papildomą nepilnamečių privatumo, garbės ir orumo apsaugą, tačiau tam tikrais atvejais, kai fiksuojami galimi teisės pažeidimai, gali būti taikomos išimtys.
Šiuo atveju vaikas filmuojamas iš nugaros, jo veidas nematomas, tapatybė nenurodoma, o įrašo paviešinimas galėtų būti siejamas su visuomenės interesu atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę.
Vis dėlto, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistos vaiko teisės, reikėtų vertinti atsižvelgiant į visas aplinkybes. Tokių klausimų nagrinėjimas pagal BDAR ir Visuomenės informavimo įstatymą priskirtas Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai”, – nurodė policijos atstovai.
Kėdainių rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėja priminė procedūras: „Vaizdo įraše, kuriame galimai nepilnametė skėčiu muša šunį, neįmanoma nustatyti nei vietos, kur tai vyko, nei mergaitės amžiaus. Todėl tik spėjama, kad ji nepilnametė. Vaizdo įraše nepateikta jokios informacijos apie galimai daromą administracinį nusižengimą. Viešosios tvarkos skyriui tokios informacijos taip pat niekas nepateikė. Kai Viešosios tvarkos skyriuje gaunama informacija apie pažeidimą, pradedamas tyrimas ir, išsiaiškinus aplinkybes, priimamas sprendimas bausti pažeidėją ar ne”, – teigė skyriaus vedėja.
Psichologinis kontekstas ir prevencija
Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikų smurtas prieš gyvūnus dažniausiai yra elgesio modelio atspindys arba traumos išraiška, o ne „gimimo“ bruožas. Specialistai atkreipia dėmesį į būtinybę teikti pagalbą šeimai, šviesti apie tinkamą elgesį su gyvūnais ir reaguoti per institucijas, o ne internete organizuoti „viešą pasmerkimą“. Prevencija ir pagalba – efektyvesnės priemonės nei kerštas.
Šiuo atveju visos institucijos ragina gyventojus pranešti apie galimus pažeidimus oficialiais kanalais, kad būtų pradėti tyrimai ir suteikta reikalinga pagalba vaikui bei gyvūnui, užtikrinant teisėsaugos ir vaiko teisių apsaugą.