Valstybės saugumo departamentas informavo, kad iš Lietuvos išsiųsti trys Ukrainos piliečiai, kuriems panaikinti laikinojo gyvenimo leidimai ir uždrausta sugrįžti penkeriems metams. Sprendimas priimtas įvertinus surinktą informaciją apie jų veiklą, kuri, pasak departamento, kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui.
Kuo kaltinami asmenys
VSD išvadose nurodoma, kad asmenys už atlygį vykdė įvairias užduotis, joms gauti bendravo per žinučių ir socialinius tinklus. Konkrečios užduotys, kurias nurodė priešiškų valstybių žvalgybos tarnybos, nebuvo atskleistos viešai, tačiau departamentas aiškina, jog tai galėjo būti informacijos rinkimas, stebėjimas ar kitos operatyvinės veiklos, galinčios pakenkti valstybei arba jos institucijoms.
Kaip vyksta verbavimas ir kodėl jis toks pavojingas
VSD atkreipia dėmesį, kad verbavimo procesai dažnai vyksta per platformas kaip Telegram, kitas susirašinėjimo ir socialinių tinklų paslaugas. Tokios platformos leidžia operatyviau pasiekti potencialius bendradarbius, siūlyti pavedimus ir koordinuoti veiksmus suteikiant minimalų kontaktą tarp verbuotojų ir vykdytojų.
Departamentas taip pat pabrėžia specifinę riziką: verbuotojai savo interesus ir riziką perkelia vykdytojams, nesukdami sau rūpesčių dėl jų saugumo ar teisinės apsaugos. Toks modelis ypač pavojingas, nes įtraukti asmenys lieka be tinkamos informacijos apie galimas pasekmes ir gali tapti šantažo ar išnaudojimo objektu.
„Mūsų kompetentingi pareigūnai įvertins, ar pavojus yra realus. Laiku informavus VSD, užkertamas kelias verbavimui, bandymams manipuliuoti ar šantažuoti“, – pabrėžiama departamento pranešime.
Ką tai reiškia piliečiams ir kaip elgtis
Sulaukus pasiūlymų bendradarbiauti su priešiškomis žvalgybos tarnybomis arba įtariant, kad kažkas yra verbuojamas, VSD ragina nedelsiant kreiptis į departamentą. Įstatymai numato galimybę asmenims, kurie laiku praneša apie verbavimo bandymus ar bendradarbiavimą, pasinaudoti teisinėmis garantijomis, įskaitant galimą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, jei tai numatyta procedūrose.
Praktiškai gyventojams rekomenduojama fiksuoti bet kokius įtartinus pasiūlymus — išsaugoti bendravimo įrašus, ekrano nuotraukas, kontaktinę informaciją — ir perduoti juos atsakingoms tarnyboms. Taip pat verta atkreipti dėmesį į finansinius signalus: piniginiai pasiūlymai už slaptą veiklą dažnai yra verbavimo dalis.
Apibendrinant, valstybės saugumo institucijų veiksmai rodo, kad grėsmės prevencija ir operatyvus reagavimas į verbavimo rizikas išlieka prioritetu. Gyventojų budrumas ir laiku teikiama informacija padeda užkirsti kelią bandymams pakenkti nacionaliniam saugumui bei apsaugoti pačius įtraukiamus asmenis nuo rimtų teisinių pasekmių.