Nauji klinikiniai tyrimai atkreipia dėmesį į valgymo laiko svarbą: maisto vartojimą susitelkus ankstyvomis dienos valandomis gali lydėti svorio mažėjimo požymiai net be intensyvesnio fizinio aktyvumo. Tyrimo autoriai pažymėjo, kad „valgymas sinchroniškai cirkadiniais ritmais – reguliuojančiais organizmo veiklą nuo [DNR] iki [metabolizmo] – kitaip tariant, anksti ryte, mažina [kūno svorį] ir pagerina [medžiagų apykaitą]“. Ši idėja remiasi mintimi, jog mūsų organizmas geriau perdirba maistą tam tikru paros metu, o valgymo laiko suderinimas su cirkadiniu ritmu gali turėti praktiškos naudos.
Tyrimo eiga ir dizainas
Tyrėjai atliko atsitiktine tvarka kontroliuotą eksperimentą, kuriame dalyvavo 11 sveikų suaugusiųjų (25–45 m.) be antsvorio. Jie keturias dienas valgė tris tas pačias porcijas per dieną, tačiau pagal skirtingus grafikus: ankstyvojo riboto maitinimo (eTRF) grupė paskutinį valgį valgė 14:00 val., o tarp valgymų ir kitos dienos pusryčių buvo apie 18 valandų pasninkas. Kontrolinė grupė valgė įprastai iki 20:00 val., todėl jų nevalgymo tarpas buvo apie 12 valandų. Ketvirtąją dieną dalyvių metabolizmas buvo ištirtas kvėpavimo kameroje, taip pat atliktos kraujo ir šlapimo analizės bei užpildyti apetito klausimynai.
Pagrindiniai rezultatai ir paaiškinimai
Nors bendra sudegintų kalorijų suma grupėse ženkliai nesiskyrė, eTRF dalyviai pranešė apie sumažėjusį alkį ir turėjo žemesnį bado hormonų lygį. Tyrimas taip pat parodė, kad eTRF per 24 valandas sudegino daugiau riebalų, kas gali rodyti pokytį metabolizmo tvarkoje – ilgėjančio pasninko metu organizmas linkęs pereiti nuo angliavandenių prie riebalų kaip pagrindinio energijos šaltinio. Tyrėjai pabrėžia, kad šie stebėjimai yra preliminarūs ir gali būti paveikti mažo imties bei trumpo stebėjimo laikotarpio.
Praktiniai patarimai ir atsargumo priemonės
Autoriai teigia, kad toks valgymo laiko koregavimas gali natūraliai slopinti apetitą ir padėti valgyti mažiau, todėl kai kuriems žmonėms jis gali būti naudingas kaip papildoma strategija svorio kontrolei.
„Manome, kad daugumai žmonių, kuriems aktualus svorio klausimas, gali būti naudinga tokia mitybos strategija, mat toks būdas natūraliai slopina apetitą, o tai gali padėti žmonėms suvalgyti mažiau.
Vis dėlto svarbu pabrėžti – tyrimas atliktas su nedidele, sveikų ir normalų kūno svorį turinčia grupe, tad jo rezultatai negali būti taikomi visiems. Prieš keičiant mitybos įpročius rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba dietologu, ypač jei yra lėtinių ligų, miego sutrikimų ar specifinių energijos poreikių. Palaipsniškas perėjimas prie ankstyvo valgymo, pakankamas skysčių vartojimas ir subalansuota mityba išlieka svarbiausios sąlygos, kad pokyčiai būtų tvarūs ir saugūs.
Galiausiai reikia didesnių ir ilgesnių tyrimų, kad būtų įvertintas ilgalaikis efektas, poveikis skirtingoms amžiaus ir kūno sudėties grupėms bei galimos sveikatos rizikos. Kol kas ankstyvas valgymas atrodo perspektyvus kaip papildoma priemonė, tačiau jis neturėtų pakeisti bendrų sveikos gyvensenos principų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.