Statistiniai duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka pagrindine mirties priežastimi: dėl jų kasmet netenkama apie 54 proc. gyvybių. Nors medicinos pažanga suteikia daugiau galimybių gydyti šias ligas, kardiologai ir visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, jog efektyviausia priemonė – ankstyva prevencija ir rizikos veiksnių korekcija. Nuo lapkričio LSMU Kauno ligoninės Kardiologijos konsultacijų poliklinikoje pradės veikti išsami širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos paslauga, skirta identifikuoti didelės rizikos asmenis ir pasiūlyti individualius prevencijos planus.
Prevencija – geriausia investicija
„Net 80 proc. atvejų galima išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, jei koreguojami rizikos veiksniai: reguliuojamas kraujospūdis, atsisakoma rūkymo, kontroliuojamas cholesterolio kiekis. Rūpintis savo širdimi reikia jau šiandien, tai geriausia investicija į ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą“, – sako LSMU Kauno ligoninės Kardiologijos konsultacijų poliklinikos vadovė prof. dr. Jolanta Laukaitienė.
Pasak prof. dr. Jolantos Laukaitienės, visuomenėje dažnai trūksta informacijos, kaip praktiškai pradėti rūpintis savo sveikata ir sumažinti riziką. „Nors apie rizikos veiksnius kalbama daug, suvaldyti juos žmonėms vis dar sunku. Mūsų duomenimis, vos apie 43 proc. tikslinės grupės pacientų dalyvauja prevencinėse programose. Vadinasi, daugelis vis dar nesikreipia, nors ankstyva diagnostika ir sveikos gyvensenos skatinimas yra pagrindiniai būdai mirtingumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinti”, – teigia prof. dr. J. Laukaitienė.
Kas įeina į naują paslaugą?
Naujoji išsami paslauga skirta asmenims, kuriems šeimos gydytojas nustatė labai didelę širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką. Programoje atliekami išsamūs laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai: lipidograma, kalio (K+), alanino aminotransferazė (ALT), aspartato aminotransferazė (AST), lipoproteinų tyrimai, elektrokardiograma (EKG), širdies echoskopija, arterijų standumo matavimai ir kiti reikalingi tyrimai. Šie tyrimai leidžia įvertinti tiek cheminius rodiklius, tiek struktūrinius širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimus.
Remiantis tyrimų rezultatais, sudaromas individualus prevencijos ar gydymo planas: gali būti skiriami vaistai, pateikiamos mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijos bei siūlomos tolimesnės specialistų konsultacijos.
Paslauga teikiama ne anksčiau kaip po ketverių metų nuo ankstesnio vertinimo, o pacientas turi gauti siuntimą iš šeimos gydytojo; nuo didelės rizikos nustatymo paslaugą privaloma suteikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius.
Kam verta kreiptis ir ką daryti dabar?
Paslauga ypač skirta 40–60 metų amžiaus asmenims ir tiems, kuriems nustatyti rizikos veiksniai: padidėjęs kraujospūdis, aukštas cholesterolio kiekis, rūkymas, antsvoris, cukrinis diabetas ar šeiminė širdies ligų anamnezė. Net jei žmogus nejaučia simptomų, ankstyvas rizikos įvertinimas gali užkirsti kelią rimtiems sveikatos sutrikimams ateityje.
Praktiniai žingsniai: kreipkitės į šeimos gydytoją dėl dalyvavimo Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ankstyvosios diagnostikos programoje; koreguokite gyvenimo būdą – ribokite druskos ir sočiųjų riebalų vartojimą, didinkite fizinį aktyvumą, mesti rūkyti ir kontroliuoti svorį; reguliariai tikrinkitės kraujospūdį ir lipidogramą. Ankstyva diagnostika ir systemingas rizikos valdymas žymiai padidina galimybes išvengti sunkios ligos ar mirties.
Kreipimasis į šeimos gydytoją ir laiku atliekami tyrimai gali būti lemiami: kuo anksčiau įvertinsime riziką, tuo didesnė tikimybė išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ir išsaugoti kokybišką gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.