Po skaudžių pokyčių Birutė Navickaitė atvira: moters gyvenimą kurį laiką sukrėtė verslo žlugimas Palangoje, o netrukus dukros globa buvo perduota jos tėvui. Vieša moters išpažintis atskleidžia ne tik asmenines kančias, bet ir sudėtingą santykių bei institucijų dinamiką, kurią dabar narsto teisininkai.
Ėmėsi veiksmų
Birutė pranešė, kad ėmėsi teisinių veiksmų ginant dukrą: „Dėl Monikos vakar paėmiau advokatą. Nes čia nesąmonė, kas padaryta“. Šis sakinys atspindi moters nusistatymą siekti teisinio išaiškinimo ir bandymą susigrąžinti vaiką. Situacija nebuvo vienkartinė – pasak pašnekovės, tam buvo pasirengta ilgesnį laiką ir ji jau ne pirmą kartą susidūrė su trikdžiais, kurie ribojo jos galimybes bendrauti su vaiku.
Kasdienybės tuštuma ir emocijų našta
Birutė atvirai kalbėjo apie psichologinę įtampą ir kasdienį gyvenimą be dukros: „Man blogai. Naudoju meditacijas, kad ištverčiau. Pareini namo – tuščia. Monikos nėra. Aš amžinai netempsiu meditacijom. Nebent turiu variantą parduoti butą ir išvažiuoti į Pietų Korėją – į vienuolyną. Jei nepasiseks Monikutės susigrąžinti, aš dingsiu tai ten. Aš psichologiškai tvarkausi daugiau nei puikiai. Bet man lieka suvokimas, kad dukros nėra namie.“
Tokie žodžiai atskleidžia, kiek stipriai šis įvykis paveikė moters saugumo jausmą ir kasdienę ramybę. Ji pasakoja apie situacijas, kai į jos duris yra beldęsi pareigūnai, taip papildomai didindami nerimą ir jausmą, kad šeima nuolat stebima bei persekiojama.
Institucijos, teisminiai žingsniai ir perspektyva
Navickaitė teigia, jog kreipėsi į įvairias institucijas, įskaitant Vaiko teises ir policiją, ir ne visada buvo patenkinta gautais atsakymais. Ji pasakojo apie atvejo vadybos posėdį, kurio metu, moters teigimu, jos žodžiai buvo iškraipyti. Birutės patirtis kelia klausimų apie institucijų darbo skaidrumą ir procedūrų patikimumą.
Teisininkė studijoje įspėjo apie galimas ilgalaikes pasekmes: „Jeigu nieko nedarys, tikėtina, kad praras motinystės teises į vaiką – blogiausiu atveju.
Bus priteistas išlaikymas, bus teismo nustatyta bendravimo tvarka, po to – nuolatinė bendravimo tvarka. Taip bus paversta „savaitgaline mama”, – aiškino teisininkė.” Šios prognozės pabrėžia būtinybę veikti sistemingai ir laiku, kad nebūtų prarastos pagrindinės tėvystės teisės.
Pasibaigus laidos įrašui, Birutė vis dar laikosi vilties susigrąžinti dukrą ir siekia, kad jos teisės bei motinystė būtų tinkamai įvertintos. Ši istorija primena platesnį diskursą apie vaikų globos tvarką, institucijų vaidmenį ir emocinę paramą šeimoms, kurios susiduria su skausmingais sprendimais.