Vaikystėje daugelis girdėjome paragavimą valgyti daugiau morkų, nes jos, esą, gerina regėjimą. Tačiau „Camelia“ vaistinių tinklo vaistininkas Deimantas Auškalnis atkreipia dėmesį, kad šis įsitikinimas yra klaidingas – nors morkos turi naudingų medžiagų akims, vien tik jų nepakanka norint išlaikyti gerą regėjimą.
Morkų nauda akių sveikatai ir medžiagų įsisavinimas
Morkose yra daug svarbių medžiagų, tokių kaip karotinoidai, pantoteno rūgštis, flavonoidai, vitaminai B1, B2, PP, C, taip pat mineralai – kalis, kalcis, magnis, fosforas, geležis. Šios medžiagos teigiamai veikia bendrą akių sveikatą, tačiau svarbu žinoti, kaip tinkamai jas vartoti – vitaminas A, viena pagrindinių morkų sudedamųjų dalių, yra tirpus riebaluose, todėl patartina morkas valgyti su riebalais, pavyzdžiui, aliejumi ar riešutais, siekiant geresnio jo pasisavinimo.
Tačiau net ir vertingos maistinės medžiagos gali tapti žalingos, jei jų vartojama pernelyg daug. D. Auškalnis įspėja, kad suvalgius per 900 gramų morkų per dieną, oda gali pagelsti dėl perteklinio karoteno vartojimo. Lėtinis tokio perdozavimo efektas gali padidinti tam tikrų ligų riziką. Todėl svarbiausia yra subalansuota ir įvairi mityba, o ne vien tik stambių morkų kiekio didinimas racione.
Vitaminai ir maisto papildai regėjimo gerinimui
Žiemą ir pavasarį, kai dažnai vartojame mažiau šviežių daržovių ir vaisių, organizmui gali trūkti vitaminų bei mikroelementų, kurie būtini akių sveikatai. Dėl to pavasarį regėjimo būklė kartais prastėja. Vaistininkas rekomenduoja vartoti maisto papildus su vitaminais ir mikroelementais, ypač tomis medžiagomis, kurios padeda išlaikyti gerą regėjimą.
Tarp svarbiausių yra vitaminas A, liuteinas, zeaksantinas, vitaminas E, cinkas, varis, selenas, B grupės vitaminai ir omega-3 riebiosios rūgštys. Šios medžiagos saugo akis nuo kenksmingų laisvųjų radikalų poveikio, ultravioletinių spindulių, stiprina akių ląsteles ir audinius, sumažina geltonosios dėmės degeneracijos bei kataraktos riziką.
Jei trūksta vitamino A ar omega-3 rūgščių, gali pasireikšti akių sausumas ir perštėjimas. Liuteino ir zeaksantino stygius dažnai lemia regėjimo suprastėjimą, o B grupės vitaminų trūkumas skatina akių nuovargį ir gali silpninti regos nervą. Taigi, atidžiai stebėti savo akių būklę ir maisto papildų sudėtį yra ypač svarbu.
Reguliarūs akių tyrimai ir atidumas simptomams
Nors vitaminai ir maisto papildai yra naudingi, vaistininkas akcentuoja, jog svarbu reguliariai tikrintis regėjimą – bent kartą per metus. Jeigu pasireiškia regėjimo sutrikimai, tokie kaip vaizdo neryškumas, akių skausmas, patamsėjimai, paraudimai ar svetimkūnio pojūtis akyse, būtina nedelsti ir kreiptis į oftalmologą, siekiant nustatyti tikslią diagnozę bei gauti tinkamą gydymą.
Akių apsauga nuo išorinių veiksnių
Gyvenimo būdas ir aplinkos veiksniai taip pat daro didelę įtaką akių sveikatai. Pavasarį, kai saulės spinduliai tampa intensyvesni, būtina saugoti akis nuo ultravioletinių (UV) spindulių. Vaistininkas primena, kad geriausia nešioti saulės akinius, pažymėtus UV–400 arba CE ženklu, kurie užtikrina tinkamą apsaugą nuo žalingos saulės šviesos.
Be to, svarbu saugoti akis nuo mėlynosios šviesos, kurią spinduliuoja telefonų, kompiuterių ar televizorių ekranai. Ilgas darbas prie ekranų ar netinkamas apšvietimas gali sukelti akių nuovargį, sausumą, paraudimą ir įtampą. Dėl to rekomenduojama užtikrinti gerą darbo apšvietimą, daryti pertraukas kas valandą po 5–10 minučių, taip pat atlikti paprastus akių pratimus. Pavyzdžiui, dažnas ir stiprus mirksėjimas, žvilgsnio nukreipimas į tolimą objektą ir po to į artimą ar trumpas poilsis su užmerktomis akimis ir šiltais delnais ant jų padeda sumažinti nuovargį ir atgaivina akis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.