Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete prasideda naujas tyrimas, skirtas išsamiai įvertinti, kaip sistemingas, šešių savaičių trukmės fizinis aktyvumas veikia darbingo amžiaus žmonių sveikatą. Projektas tęsia vasarą atliktą iniciatyvą su senjorais „Aktyvi akademinė bendruomenė: nuo jaunystės iki brandos” ir šįkart orientuojamas į platesnę KU bendruomenę, įskaitant darbuotojus ir studentus.
Kas bus tiriama
Prieš pradedant užsiėmimus, dalyviams KU Neurosensomotorinės diagnostikos laboratorijoje atliekami išsamūs pradiniai vertinimai: analizuojama laikysena ir raumenų pusiausvyra, atliekami eisenos ir pusiausvyros testai, vertinamos kognityvinės funkcijos bei fiksuojami pagrindiniai kraujo rodikliai (gliukozė, cholesterolis). Dalyviai įsitrauks į šešių savaičių programą — po du užsiėmimus per savaitę — po kurios bus pakartotinai atlikti visi testai, kad būtų galima objektyviai įvertinti pokyčius.
„Mūsų tikslas – ne dar vienas mankštų grafikas, o aiškūs, moksliškai pagrįsti atsakymai, kaip trumpas, bet nuoseklus judėjimas keičia svarbiausius sveikatos rodiklius. Ypač aktualu sėdimą darbą dirbantiems žmonėms. Norėjosi, kad mūsų akademinė bendruomenė būtų sveikesnė – vietoje pietų pertraukos prie stalo siūlome trumpą, moksliškai pagrįstą judėjimą ir galimybę tiksliai įsivertinti savo būklę“, – sako projekto iniciatorė ir koordinatorė, KU SvMF mokslininkė dr. Laura Žalienė.
Ką parodė tyrimas su senjorais?
Vasarą atlikta bandomoji studija su senjorais parodė aiškias tendencijas: dalyvių kūno svoris šiek tiek mažėjo, mažėjo vidiniai riebalai, kai kuriems ženkliai pagerėjo darbinė atmintis, o eisena tapo tolygesnė ir labiau kontroliuojama. Pakartotiniai kraujo tyrimai bus analizuojami ateityje, tačiau pirmieji duomenys rodo, kad reguliari fizinė veikla gali turėti reikšmingą poveikį tiek funkcinėms, tiek metabolinėms organizmo funkcijoms.
„Labai gerai, kad tokie dalykai vyksta – ir užimtumas, ir kolektyvas puikus, stengiasi, kad būtume stipresni. Dalyvavau visose projekto mankštose“, – sako 85-erių KU Trečiojo amžiaus universiteto studentė Aldona Jankauskienė.
„Džiaugiamės – į gerą viskas išėjo. Šešios savaitės davė rezultatą – maistą valgėme tą patį, vadinasi, sportas padėjo, nes numečiau 5 kilogramus“, – džiaugiasi Edmundas Petkus.
Tyrimo reikšmė ir perspektyvos
Šio projekto reikšmė dvišalė: akademinė ir praktinė. Studentams tai yra praktikos bazė, kur jie mokosi dirbti su laboratorine įranga, atlikti standartizuotus testus ir vesti užsiėmimus — įgūdžiai, vertingi darbo rinkoje. Mokslininkams — galimybė surinkti kompleksinius duomenis apie kūno sudėtį, funkcines galimybes, kognityvines funkcijas ir metabolinius rodiklius vienu metu, kas leidžia rengti įrodymais pagrįstas rekomendacijas įvairaus amžiaus gyventojams.
Projekto partneriai, tarp jų Klaipėdos valstybinė kolegija ir Uosto poliklinika, padeda užtikrinti tyrimo logistinius ir medicininius aspektus. Surinkti duomenys gali virsti gairėmis trumpų pertraukų modeliams, pratimams laikysenai palaikyti, pusiausvyros ir kognityvinių funkcijų išsaugojimui bei geresnei metabolinei sveikatai. Tokios iniciatyvos ypač aktualios šiandien, kai sėdimas darbas ir mažas fizinis aktyvumas tampa vis didesne visuomenine problema.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.