„Tai gali nutikti ir jums. Todėl atgrasymas svarbus. O atgrasyti galima tik būnant pasirengus“, – išskirtiniame interviu portalui _Lrytas_ pareiškė buvęs Pietų Korėjos specialiųjų operacijų pajėgų vadas generolas leitenantas Chun In-Bumas. Generolas, turintis 38 metų tarnybos patirtį, Lietuvos viešnagės metu dalijosi pamokomis, kurias Pietų Korėja išmoko gyvenant nuolatinės karo grėsmės sąlygomis, ir pabrėžė, kad saugumo planų negalima palikti vien popieriuje.
Pagrindinės pamokos: atgrasymas, pasirengimas ir realistinė rizikos vertinimas
Generolas įspėja, kad nacionalinio saugumo sprendimų negalima improvizuoti prasidėjus krizei. Svarbiausias tikslas – ne siekti garbingos pergalės karo lauke, o suformuoti tokį atgrasymo lygį, kad potencialus agresorius du kartus pagalvotų prieš pradedant veiksmus. Tai apima ne vien didesnių ginklų pirkimą, bet ir nuoseklų karinį parengtinumą, žvalgybos, priešininko gebėjimų vertinimą bei greitą reagavimą į naujų grėsmių formas, kaip antai bepiločiai orlaiviai ir raketos.
Generolas taip pat perspėjo apie galimą Rusijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimo riziką ir pažymėjo, kad prie Lietuvos oro erdvės pasirodęs dronas gali būti pagamintas Šiaurės Korėjos rankomis. Tokia tarptautinė grėsmių integracija reiškia, kad gynybos sprendimai privalo būti lankstūs ir įvertinti tiek technologines, tiek politines dimensijas.
Privalomoji tarnyba, moterų dalyvavimas ir Izraelio modelis
Kalbėdamas apie privalomąją tarnybą, generolas ragino mokytis iš Pietų Korėjos klaidų ir paryškino, ko vertėtų vengti: formalumo, neadekvačios programos trukmės ar simbolinių sprendimų be realaus pritaikomumo. Jis taip pat aptarė moterų įtraukimą į gynybą ir atkreipė dėmesį, kad pasirengimas turi būti visuomeninis procesas, kuriame dalyvauja tiek vyrai, tiek moterys, atsižvelgiant į skirtingus vaidmenis ir gebėjimus.
Generolas nurodė, kad kai kurios praktikos, ypač susijusios su atsparumo ir civilinės gynybos programomis, gali būti perimtos iš Izraelio modelio – ne tiek dėl tiesioginio karinio pobūdžio, kiek dėl visuomenės informavimo, mobilizacijos mechanizmų ir infrastruktūros parengties.
Ką Lietuva turėtų daryti dabar
Praktiniai generolo patarimai apima daugiapusišką veiksmų planą: investicijas į daugiasluoksnę oro gynybą ir priešdroninę apsaugą, laiku atnaujinamą žvalgybos ir stebėjimo infrastruktūrą, rezervo sistemų stiprinimą bei intensyvesnį sąjungininkų bendradarbiavimą. Svarbu ugdyti ne tik techninį potencialą, bet ir organizacinį gebėjimą greitai mobilizuoti pajėgas bei koordinuoti veiksmus su NATO partneriais.
Be karinės dimensijos, būtina stiprinti visuomenės atsparumą: informavimo sistemos, civilinė gynyba, komandų ir ryšių atsparumas hibridinių atakų akivaizdoje. Kaip pareiškė generolas, „Nenoriu gąsdinti visuomenės, bet ji turėtų būti sunerimusi”, – portalui _Lrytas_ sakė jis. Ši frazė pabrėžia, kad poveikis visuomenės nuomonei ir jos pasirengimui gali būti tiek prevencinė, tiek mobilizuojanti jėga.
Galutinė išvada – pažadai ir planai turi virsti nuosekliu vykdomu pasirengimu. Lietuvos saugumas priklauso nuo gebėjimo derinti strateginius sprendimus, technologinius sprendimus ir visuomeninį atsparumą, o laiku įgyvendinti veiksmai gali stipriai pakelti atgrasymo gebėjimus.