Prof. Diana Ramašauskaitė, Santaros klinikų gydytoja akušerė ginekologė, įspėja, kad priešmenstruacinis sindromas (PMS) nėra vien smulkus nepatogumas – daugiau nei dešimt procentų moterų patiria sunkius simptomus, kurie žymiai mažina gyvenimo kokybę. Remiantis Lietuvos mokslininkių atlikta apklausa, iš 1600 respondentų net 25 proc. nurodė sunkius PMS simptomus, o 61 proc. šių moterų niekur nesikreipė pagalbos, kas atspindi gilią stigma ir žinių spragas.
Svarbu ne hormonai, o smegenų reakcija
Profesorė pabrėžia, kad naujausi tyrimai rodo: svarbiausias veiksnys dažnai nėra pačių hormonų kiekis, o tai, kaip moters smegenys reaguoja į hormonų svyravimus. Dėl to gydymas ir diagnostika turėtų būti holistiniai – dažnai būtinas tarpdalykiniu pagrindu dirbančių specialistų įsitraukimas: ginekologo, endokrinologo, psichologo ar psichiatro. Jei mėnesinių ciklas yra reguliarus, be kitų įtartinų požymių, sistemingų hormonų tyrimų atlikti nebūtinai verta; svarbiau įvertinti simptomų pobūdį ir jų poveikį kasdienybei.
PMS simptomai ir rizika
PMS simptomai skirstomi į dvi pagrindines grupes: fizinius ir psichologinius. Fiziniai požymiai dažnai apima pilvo pūtimą, krūtų skausmą, nuovargį, raumenų silpnumą. Psichologiniai simptomai gali būti dirglumas, staigūs nuotaikos svyravimai, apatija, nenoras nieko veikti. Moterys dažniau kreipiasi dėl fizinių negalavimų ir mažiau kalba apie emocinius sutrikimus, todėl pastarieji lieka nepakankamai diagnozuoti ir gydyti.
„Tyrimų duomenimis, moterys, patiriančios sunkių emocinių PMS simptomų, yra labiau linkusios į savižudybę.“ Ši citata akcentuoja, kad sunkūs emociniai simptomai nėra praeinanti nuotaika, o rimtas rizikos veiksnys, reikalaujantis medicininio dėmesio ir, esant poreikiui, skubios intervencijos.
Gydymo galimybės ir prevencija
Gydytoja pažymi, kad gydymo spektras apima tiek gyvenimo būdo korekcijas, tiek medikamentinę terapiją ir psichoterapiją. Pagrindinės rekomendacijos – subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miego kiekis ir streso valdymas. Papildų paskyrimas (vitaminas D, B6, cinkas, magnis, kalcis, omega-3 riebiosios rūgštys) gali padėti, tačiau turi būti derinamas su specialistu.
Dėl sunkių emocinių simptomų kartais skiriami antidepresantai; pagal tyrimų duomenis jų poveikis sunkiais atvejais buvo efektyvus apie 60 proc. pacientų, o placebo rodiklis siekė apie 40 proc. Tai rodo, kad medikamentai gali būti naudingi, bet ne visuomet – svarbi individuali indikacija ir gydymo stebėsena.
Kada kreiptis gydytojo pagalbos
Moterims patariama stebėti menstruacijų ciklą: trukmę, dažnumą, kraujavimo intensyvumą ir periodiškumą simptomų atžvilgiu. Jei PMS simptomai sutrikdo kasdienes funkcijas, darbą, santykius ar kyla minčių apie savižudybę, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ankstyvas kreipimasis padeda išvengti komplikacijų ir parinkti tinkamiausią gydymo planą.
Galiausiai, profesorė ragina visuomenę ir sveikatos priežiūros specialistus rimtai vertinti PMS, mažinti stigmatizaciją ir užtikrinti, kad moterys turėtų prieigą prie išsamaus, tarpdalykinio gydymo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.