Marijampolės Poezijos parke užpultos nepilnametės šeimai atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas teigia, kad atsakomybės klausimas gali būti keliamas ne tik prieš mergaitę, kuri smurtavo. Tyrimo metu gali būti vertinami ir kitų įvykį stebėjusių, smurtą skatinusių, filmavusių ar įrašą internete platinusių jaunuolių veiksmai.
Teisininkas taip pat atkreipė dėmesį į vieną paauglę, kuri, skirtingai nei kiti susirinkusieji, bandė užstoti užpultą draugę ir nutraukti smurtą. Jo vertinimu, toks elgesys turėtų būti pavyzdys ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.
Viena mergaitė nepasidavė minios abejingumui
Internete išplitusiame vaizdo įraše matyti, kad Marijampolės parke vykstant smurtui aplink buvo susibūręs būrys jaunuolių. Dalis jų įvykį stebėjo, juokėsi arba filmavo, tačiau aktyviai padėti nukentėjusiajai nesiryžo.
Pasak G. Černiausko, iš būrio išsiskyrė 13-metė nukentėjusiosios draugė. Ji bandė smurtą sustabdyti, nors aplink buvo ir vyresnių paauglių.
„Pagarba tam vaikui, kuris suprato, neišsigando, kai visi kiti, net ir vyresni vaikai, [nieko nedarė]“, – sakė advokatas.
Teisininko žiniomis, padėti norėjo ir dar kelios nukentėjusiosios draugės, tačiau jas sustabdė baimė. Tai parodo, kodėl smurto situacijose svarbi ne tik asmeninė drąsa, bet ir gebėjimas nedelsiant iškviesti suaugusiųjų ar tarnybų pagalbą.
Pamačius smurtą, nebūtina rizikuoti savo saugumu ir fiziškai stoti tarp konfliktuojančių žmonių. Tačiau galima skambinti numeriu 112, pakviesti netoliese esančius suaugusiuosius, apsaugos darbuotojus ar policiją ir likti šalia nukentėjusiojo, kai tiesioginis pavojus baigiasi.
Nukentėjusiajai teko keliasdešimt smūgių
Kauno apygardos prokuratūra pranešė, kad incidentas įvyko 2026 metų liepos 15-osios vakarą Marijampolės Poezijos parke. Pirminiais duomenimis, nepilnametė buvo mušama rankomis, kojomis ir rankoje laikytu telefonu.
Pareigūnai skelbia, kad mergina galėjo patirti keliasdešimt smūgių. Po įvykio ji pasijuto blogai ir buvo pristatyta į gydymo įstaigą.
Į teisėsaugą kreipėsi nukentėjusiosios artimieji.
Vaizdo įrašas su smurtiniais vaizdais tą patį vakarą pradėjo plisti socialiniuose tinkluose. Policija paragino gyventojus šios medžiagos nebeplatinti, neviešinti nepilnamečių tapatybės ir susilaikyti nuo įžeidimų, grasinimų ar raginimų susidoroti. Pareigūnų teigimu, tolesnis įrašo platinimas gali pažeisti vaikų privatumą, paskatinti naujas patyčias ir padaryti dar daugiau žalos.
Pirminiais duomenimis, konfliktas galėjo kilti dėl socialiniame tinkle parašyto komentaro, tačiau tikslios jo priežastys dar nustatinėjamos.
Tyrimo teisinis vertinimas dar gali keistis
Šiuo metu ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Tyrimui vadovauja Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras, o procesinius veiksmus atlieka Marijampolės policijos komisariato pareigūnai.
G. Černiauskas pabrėžė, kad dabartinė tyrimo kvalifikacija nėra galutinė. Gavus teismo medicinos ekspertų išvadas ir tiksliai nustačius nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, tyrimas gali būti papildytas kitomis Baudžiamojo kodekso nuostatomis, pavyzdžiui, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Tolesnė tyrimo eiga priklausys nuo surinktų vaizdo įrašų, liudytojų parodymų, medicininių dokumentų ir kiekvieno įvykio vietoje buvusio asmens veiksmų vertinimo.
Jaunas amžius nereiškia, kad nebus jokių pasekmių
Viešai skelbiama, kad pagrindinė smurtu įtariama nepilnametė yra gimusi 2013 metais, todėl nusikaltimo metu jai dar nebuvo 14 metų. Lietuvos baudžiamajame kodekse nustatyta, kad įprastai baudžiamoji atsakomybė taikoma nuo 16 metų, o už tam tikrus konkrečiai išvardytus sunkius nusikaltimus – nuo 14 metų.
Jaunesniam nei 14 metų vaikui baudžiamoji atsakomybė netaikoma, tačiau jam įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.
Todėl teiginys, kad dėl amžiaus vaikas apskritai „neatsakys“, būtų klaidinantis. Be teisėsaugos atliekamo tyrimo, situaciją gali vertinti vaiko teisių apsaugos specialistai, socialiniai darbuotojai ir ugdymo įstaiga. Gali būti sprendžiama, kokia pagalba, priežiūra ar elgesio korekcijos priemonės reikalingos vaikui ir jo šeimai.
Marijampolės savivaldybė nurodė, kad pagalba teikiama tiek nukentėjusiai nepilnametei, tiek smurtavusiam vaikui.
Šeima sieks žalos atlyginimo
Nukentėjusiosios advokatas teigia, kad mergaitės šeima ketina reikalauti atlyginti patirtą žalą. Galutinis jos dydis paaiškės įvertinus fizinius sužalojimus ir psichologines pasekmes.
Pasak G. Černiausko, šioje situacijoje ypač svarbi gali būti ne tik fizinė, bet ir neturtinė žala. Nukentėjusioji buvo žeminama kitų paauglių akivaizdoje, o smurto įrašas išplito po visą Lietuvą. Tokia vieša patirtis gali sustiprinti baimę, gėdą, nerimą ir nesaugumo jausmą.
Advokatas mano, kad psichologinių pasekmių gydymas gali trukti gerokai ilgiau nei fizinių sužalojimų. Dėl mažo smurtavusio vaiko amžiaus žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas į procesą įtraukiant jo tėvus ar kitus teisėtus atstovus.
Gali būti vertinami ir filmavusių jaunuolių veiksmai
G. Černiausko teigimu, pareigūnai turėtų atskirai įvertinti jaunuolius, kurie smurtą skatino, tyčiojosi, filmavo ir vėliau platino vaizdo medžiagą.
Vien buvimas įvykio vietoje savaime dar nereiškia baudžiamosios atsakomybės. Tačiau teisiškai gali būti svarbu, ar asmuo ragino smurtauti, padėjo užpuolikui, trukdė nukentėjusiajam pasitraukti, susitarė su kitais dalyviais ar sąmoningai prisidėjo prie nusikalstamos veikos.
Be to, dalis įvykį stebėjusių asmenų galėjo būti vyresni nei pagrindinė įtariamoji. Advokato žiniomis, būryje buvo šešiolikmečių ir dar vyresnių jaunuolių. Tokio amžiaus asmenų veiksmų teisinis vertinimas gali skirtis, tačiau galutinį sprendimą dėl kiekvieno dalyvio vaidmens priims tyrimą atliekantys pareigūnai ir prokuroras.
Viešas keršto kurstymas problemos neišsprendžia
Po įrašo išplitimo socialiniuose tinkluose pasirodė ne tik užuojautos nukentėjusiajai, bet ir grasinimų, įžeidimų bei raginimų fiziškai susidoroti su įvykio dalyviais.
G. Černiauskas tokias reakcijas vertino kaip tos pačios smurto problemos tęsinį. „Visuomenė serga, mūsų vaikai serga“, – teigė advokatas.
Policija taip pat pabrėžia, kad nepilnamečių vardų, nuotraukų ar socialinių tinklų paskyrų viešinimas gali sukelti dar vieną patyčių bangą. Net ir pasipiktinimą reiškiantis žmogus, persiųsdamas smurto įrašą, padidina nukentėjusiosios pažeminimą matančių žmonių skaičių.
Naudingiausias visuomenės atsakas tokioje situacijoje – perduoti turimą medžiagą policijai, neviešinti vaikų duomenų, neskatinti keršto ir suteikti nukentėjusiajam profesionalią psichologinę pagalbą.
Atsakomybė tenka ne vien šeimai
Advokatas nesutinka, kad visa atsakomybė už paauglių elgesį turėtų būti priskiriama tik jų tėvams. Jo vertinimu, svarbų vaidmenį atlieka ir mokykla, pedagogai, socialiniai darbuotojai bei kitos su vaikais kasdien dirbančios institucijos.
Su vaikais daug laiko praleidžiantys specialistai gali anksčiau pastebėti agresyvų elgesį, patyčias, grasinimus, izoliaciją ar kitus ženklus, rodančius, kad vaikui arba jo aplinkai reikia pagalbos.
Marijampolės įvykis parodė ir kitą svarbią problemą: smurtas tampa ne tik fiziniu išpuoliu, bet ir filmuojamu bei viešai platinamu reginiu. Todėl prevencija turi apimti ne vien draudimą muštis. Vaikai turi būti mokomi atpažinti pavojų, nekurstyti smurto, nekaupti populiarumo kito žmogaus pažeminimo sąskaita ir žinoti, kaip saugiai iškviesti pagalbą.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.