Kauno gyventojas patyrė finansinį praradimą, apie kurį policijai pranešta lapkričio pradžioje. Vyras (gim. 1959 m.) nurodė, kad nuo 2026 m. sausio iki spalio mėnesio jį interneto bendravimo platformose kontaktavo nepažįstami asmenys, įtikėję pažadais ir investicinėmis schemomis apgaulės būdu atsiuntė pinigus į įvairias platformas. Iš viso nukentėjusysis neteko 217 340 eurų.
Kas įvyko ir kaip sukčiai veikia
Sukčiavimo schema, aprašyta pranešime policijai, atitinka modernių internetinių apgaulių modelius: per ilgą laikotarpį sukčiai palaiko nuolatinį kontaktą, kuria pasitikėjimą, siūlo neįtikėtinai geras grąžas ir spaudžia skubiai investuoti. Tokiais atvejais aukas dažnai gąsdina prarastomis galimybėmis arba paskatinamos „riboto laiko“ akcijos, kurios verčia priimti skubotus sprendimus.
Signalai, kuriuos reikėjo pastebėti
Yra keletas aiškių požymių, kad galimai bendraujate su sukčiais: nepaaiškinami spaudimai įnešti pinigus, žadamos neįprastai didelės palūkanos ar pelningos investicijos be rizikos, reikalavimas naudoti neoficialias arba nepatikimas mokėjimo platformas, taip pat vengimas susitikti gyvai ar suteikti formalias sutartis. Be to, dažnas požymis – profiliai be patikimų įrodymų, klaidingi liudijimai ar suklastoti įmonių dokumentai.
Ką daryti nukentėjus – praktiniai žingsniai
Pirmiausia kreiptis į policiją ir pateikti visus įmanomus įrodymus: pokalbių įrašus, mokėjimo kvitus, elektroninius laiškus ir profilių nuorodas. Taip pat nedelsiant susisiekti su savo banku ar mokėjimo paslaugų teikėju, kad būtų bandoma sustabdyti arba atšaukti sandorius, jei tai dar įmanoma. Svarbu kaupti visą elektroninę ir popierinę korespondenciją – tai palengvins ikiteisminį tyrimą.
Prevencija ir atsakomybė
Laikytis atsargumo internete turėtų visi – ypač vyresnio amžiaus asmenys ir mažiau technologiškai patyrę žmonės. Patartina pasitikrinti įmonės ar platformos reputaciją, gauti patarimą iš nepriklausomų finansų konsultantų ir vengti pervedinėti pinigų asmenims ar įmonėms, kurių negalite patikrinti. Jei abejojate, geriau neimti skubotų sprendimų ir pasikonsultuoti su artimaisiais ar specialistais.
Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį. Tai primena, kad internetinės apgaulės yra rimta grėsmė, reikalaujanti tiek asmeninio budrumo, tiek institucinio reagavimo.