Naujo kapitalinio remonto sulaukęs butas Vilniuje po pusmečio pasirodė suniokotas: išdaužyti langai, sulaužytos durys, nudegę stalviršiai, užlietos grindys ir išmėtyti baldai. Buto savininkė Karolina ir jos vyras, priėmę kelių kartų nuomininkus iš užsienio, liko priblokšti ne tik materialios žalos mastu, bet ir teisinių bei saugumo problemų gausa.
Įvykio eiga ir pirmieji žingsniai
Porai tekę keisti nuomininkus, priimti juos legaliai ir gauti mokėjimus bankiniais pavedimais. Paskutinį kartą nuomininkai pratęsė sutartį mėnesiui, o grįžę savininkai rado daugybę pažeidimų. Policija į iškvietimą atvyko tik patariamaisiais žingsniais – patarė fotografuoti sugadinimus ir rašyti pareiškimą. Tuo tarpu nuomininkas pats kreipėsi į policiją ir pareiškė, kad jam buvo smaugta, ko vėliau neįrodė.
Publikuotas įvykio aprašymas atskleidžia, kad pareigūnai fiksavo iškvietimus ir pranešė, jog buto savininkė ketina kreiptis civiline tvarka dėl žalos atlyginimo. Tačiau ankstesnių būklės įrodymų trūkumas gali apsunkinti reikalavimų įrodymą teisme.
Nuomininkės citata
„Labai skaudu, kai nebesijauti saugus savo šalyje. Kreipiausi ir į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, nes indas melagingai pasiskundė dėl smaugimo. Kai kas nors pasiūlo važiuoti namo migrantams, tai lygios galimybės gina nagais ir dantimis, nebūtinai esant kažkokiems įrašams, o tiesiog patikėdami žodiniais skundais. Tai jeigu ateis indas, pasakys, kad nuomotojas jį smaugė, kaip bus sprendžiama situacija? Jie jaučiasi nebaudžiami, gali daryti ką nori ir sugriovę namus, nesusimokėję mokesčių bėga atgal į savo šalį“, – piktinosi Karolina.
Teisinė ir praktinė pagalba nuomotojams
Teisininkė ragina veikti keliais frontais: nedelsiant užfiksuoti žalą (vaizdo įrašai, nuotraukos, liudytojai), kreiptis į draudiką ir pateikti išsamų pareiškimą policijai bei civilinį reikalavimą nuomininkams. Svarbu turėti pradinės būklės įrodymus: taisymo sąskaitas, pirkimų dokumentus, perdavimo aktus ir ankstesnes nuotraukas.
Be šių dokumentų net antstolio protokolas gali būti nepakankamas įrodyti, kad žalą padarė būtent nuomininkai.
Teisiškai nuomininkas privalo grąžinti turtą tokios būklės, kokios jį gavo, atsižvelgiant į normalią dilimą. Bet praktiškai išieškoti žalos atlyginimą, ypač jei nuomininkas išvyksta į užsienį, gali būti sudėtinga ir brangu. Visgi teisiniai keliai egzistuoja: nuo raštiškos pretenzijos iki teismo sprendimo ir jo pripažinimo užsienyje.
Draudimo galimybės ir prevencija
Būsto draudimas gali padėti, jei polise numatyta nuomos rizika ir vandalizmo apsauga. Draudikai paprastai reikalauja, kad būtų kreiptasi į policiją ir pateikti įrodymus. Jei draudikas išmoka kompensaciją, jis gali perimti teisę reikalauti išyraus nuomininko atlyginti sumą (subrogacija).
Nuomotojams rekomenduojama prieš perduodant butą aiškiai fiksuoti jo būklę, sudaryti detalias nuomos sutartis, įtraukti užstatą, uždrausti subnuomą be sutikimo ir išsaugoti visus dokumentus. Periodiškai tikrinti būstą ir reaguoti į vėlavimus mokėjimuose padeda sumažinti riziką.
Ši istorija primena, kad saugumas ir skaidrūs dokumentai yra geriausia prevencija nuo nemalonių staigmenų nuomos santykiuose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.