Ekspertai atskleidžia: kodėl vieni pirmokai skaito be vargo, o kitiems skaitymas tampa iššūkiu?

Vienas pirmokas jau savarankiškai skaityti knygas, kitas dar tik jungia skiemenis – tokių skirtumų pradinių klasių klasėse pasitaiko dažnai. Tėvams tai gali kelti nerimą: ar vaikas turėtų mokėti skaityti prieš pradėdamas mokyklą, kada verta kreiptis pagalbos ir kokių žingsnių imtis, kad skaitymas taptų džiaugsmu, o ne prievole? Į šiuos klausimus atsako mokyklos „Pažinimo medis“ pranešimas ir pradinio ugdymo specialistė Daiva Mickevičienė.

Skaitymo pasirengimas: siekiamybė, bet ne būtinybė

„Ar skaitymas vaikui yra tik išmoktas techninis veiksmas, ar jau smalsumą žadinanti, atradimų kupina patirtis? Gebėjimą skaityti prieš pirmąją klasę laikyčiau svarbia siekiamybe, tačiau ne griežta sąlyga, pagal kurią vertinamas vaiko pasirengimas mokyklai“, – sako D. Mickevičienė. Specialistė pabrėžia, kad svarbu ne vien mechaninis raidžių atpažinimas, bet ir santykis su tekstu: vaiko smalsumas, vaizduotė ir gebėjimas suvokti perskaitytą mintį yra esminiai rodikliai.

Individualūs skirtumai ir mokytojo vaidmuo

Pirmoje klasėje susitinka skirtingą ankstesnę patirtį turintys vaikai. „Mokytojo užduotis – ne stabdyti pažengusį skaitytoją ir ne skubinti tą, kuriam reikia daugiau laiko, o atliepti individualius vaikų poreikius, kartu išlaikant aukštus akademinius lūkesčius. Nė vienas vaikas neturėtų patirti nei nuobodulio dėl per lengvų užduočių, nei nuolatinės nesėkmės jausmo dėl pernelyg sudėtingų“, – pabrėžia mokytoja. Tuo pačiu svarbu nuoseklumas: pirmieji dveji metai yra lemiami maždaug formuojant skaitymo įgūdžius ir motyvaciją.

Vengimas skaityti: dažnai tai ženklas, o ne kaprizas

Dažna tėvų problema – vaikas sako „nenoriu skaityti“. „Kartais vaiko žodžiai „nenoriu skaityti“ iš tiesų reiškia „man sunku“, „bijau suklysti” arba „man ir vėl nepavyks“. Todėl mūsų, suaugusiųjų, užduotis – ne išsiderėti dar vieną perskaitytą puslapį, o suprasti, kas vaikui trukdo ir kas galėtų padėti“, – teigia D.

Mickevičienė. Sunkumų požymiai: raidžių painiojimas, greitas nuovargis, nerimas prieš skaitymo užduotis ar vengimas skaityti garsiai. Jei tokie simptomai kartojasi, verta kreiptis į švietimo pagalbos specialistus.

Praktiniai patarimai tėvams ir mokytojams

Knyga turėtų tapti kasdienybės dalimi, o ne papildoma užduotimi. „Leiskite knygoms keliauti kartu su jumis – į kavinę, baseiną, traukinį ar atostogas. Skaitykite laukdami, keliaudami, ilsėdamiesi. Ir būtinai nepamirškite pasiimti savo knygos. Vaikai juk mokosi ne tik iš to, ką sakome, bet ir iš to, ką mato“, – primena mokytoja. Taip pat rekomenduojama pritaikyti veiklas prie vaiko pomėgių: piešimas apie perskaitytą istoriją, vaidinimas ar alternatyvi pabaiga skatina teksto suvokimą ir įsitraukimą.

Išvados

Skaitymo sklandumas, teksto suvokimas ir vidinė motyvacija yra vienodai svarbūs. „Tikrasis skaitymo gebėjimas atsiskleidžia tuomet, kai sklandumas padeda suprasti, o supratimas augina norą skaityti toliau“, – apibendrina pedagogė. Jei šeima ir mokykla dirba kartu, atsižvelgdamos į individualius vaiko poreikius, skaitymo įgūdžiai auga natūraliai, o vaikas patiria mažiau streso ir daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.

Remiantis šiuo požiūriu, Kaune mokykla „Pažinimo medis“ pradėjo papildomas skaitymo veiklas priešmokyklinukams ir pirmokams – tikint, kad tinkama parama ir įdomios veiklos padeda vaikui atrasti skaitymo džiaugsmą.

Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė
Patiko straipsnis? Pasidalink!
Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *