Ligoninės vadovė viešai kėlė sunkų klausimą apie jaunųjų gydytojų požiūrį į darbą regioninėse gydymo įstaigose ir pažymėjo, kad kartais trūksta atsakomybės. Straipsnyje pateikiami skaičiai ir reakcijos, aiškinama, kodėl, nepaisant sveikatos priežiūros specialistų augimo Europoje, Lietuvoje vis labiau juntamas personalo stygius.
Platesnis kontekstas ir priežastys
Europos mastu nuo 2000 m. sveikatos priežiūros specialistų skaičius yra išaugęs, tačiau demografiniai pokyčiai, didėjančios lėtinės ligos ir pacientų lūkesčiai sukelia didesnį paslaugų poreikį. Prognozės Lietuvoje rodo, kad 2032 m. labiausiai trūks šeimos gydytojų, vidaus ligų ir vaikų ligų specialistų bei skubiosios medicinos gydytojų. Didelis iššūkis laukia ir slaugos sektorių: skaičiuojama, kad pritrūks tūkstančių slaugytojų ir jų padėjėjų.
Regionų specifika ir jaunųjų medikų lūkesčiai
Joniškio ligoninės direktorė Aranta Būtautaitė atkreipė dėmesį į jaunų gydytojų požiūrį į darbą regionuose. Jos žodžiai iliustruoja dilemas, su kuriomis susiduria ligoninės: „Nebejaučia atsakomybės“.
Ji pažymėjo: „Dažnai jaunas gydytojas tarsi pasimeta poreikiuose ir nebejaučia atsakomybės. Jeigu mes atvykstame į rajoninę arba regioninę ligoninę, tai ji, priimdama ir įsipareigodama atiduoti jums viską, ką gali, lygiai taip pat prašys, kad jūs palaikytumėte tam tikrą darbo krūvį, galbūt darytumėte ne visai tai, kas jums patinka.
Dabar klausiame gydytojų: „Ar jūs norite, kad atvyktų rezidentai?“ Jie sako, kad reikia gerai pagalvoti. Nes jie kelia sąlygas. „Aš noriu daryti šitą, bet nenoriu šito. Aš noriu būti chirurgas, kodėl turiu eiti į vidaus ligų skyrių?”
Turi būti bendra vizija, kad mes padedame vienas kitam“, – sakė A. Būtautaitė.
Tokia retorika atskleidžia skirtumą tarp jaunų specialistų karjeros lūkesčių ir realių regionų poreikių: lankstumo trūkumas, noras dirbti tik mėgstamoje srityje bei atsargumas priimant platesnes pareigas apsunkina personalo integraciją į regionines bendruomenes.
Siūlymai pritraukti ir motyvacinės priemonės
Sprendimų ieškoma keliais keliais: skatinant praktikas regionuose, plečiant studentų patirtį vietos ligoninėse ir kuriant jaunojo gydytojo asistento pareigybę. Tokios pozicijos egzistuoja kitose Europos valstybėse ir padeda greičiau įtraukti jaunus specialistus į regionų gydymo grandinę.
Taip pat vyksta komunikacinės kampanijos, orientuotos į mokinius ir diasporą, bei tarptautinis personalo pritraukimas – pavyzdžiui, bendradarbiavimas su Filipinais. Tai įvairiapusė taktika, siekiant sušvelninti artėjančius trūkumus.
Teisiniai pokyčiai ir protestai
Seimas priėmė pataisas, kurios numato papildomas valstybės finansuojamas rezidentūros vietas su įsipareigojimu po studijų 5 metus dirbti regionuose. Jaunieji gydytojai ir organizacijos tokią priemonę vertina kritiškai. Kaip skundėsi Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė Erika Abromavičiūtė: „Nustatytos sąlygos – labai griežtos. Sakykime, jei 5 metus atidirbti įsipareigojęs medikas iš darbo išeitų po 4,5 metų, jis turėtų grąžinti pilną sumą už studijas.
Normaliu atveju, darbintis atėjęs žmogus gali derėtis dėl sąlygų, o mes prarandame šitą malonumą ir džiaugsmą”.
Artimiausiu metu įsigaliosiančios nuostatos skatina diskusijas apie motyvaciją, laisvę pasirinkti karjeros kelią ir valstybės vaidmenį formuojant darbo sąlygas sveikatos sektoriuje.
Galutinė išvada: sprendžiant medikų trūkumo problemą reikalingas kompleksiškas požiūris – nuo studijų ir praktikos galimybių plėtros iki realių finansinių ir gyvenimo sąlygų gerinimo regionuose, o taip pat – dialogo tarp jaunųjų specialistų ir ligoninių vadovų, siekiant abipusės vizijos ir atsakomybės.