Monika daugiau nei 20 metų gyveno su psoriaze: nuolatinis niežėjimas, pleiskanojimas ir matomi odos bėrimai tapo jos kasdienybe. Po ilgų ieškojimų ir kelių bandytų gydymo metodų pagaliau pasiektas rezultatas – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradėta biologinė terapija davė pirmuosius teigiamus pokyčius vos per kelias dienas ir ilgainiui visiškai išnaikino odos pažeidimus. Ši istorija primena, kad šiuolaikinės gydymo galimybės gali žymiai pagerinti pacientų gyvenimo kokybę, tačiau svarbu tinkamai įvertinti ligos eigą ir parinkti individualų gydymą.
Liga prasidėjo paauglystėje
Psoriazės simptomai Monikai pasireiškė paauglystėje. „Patyriau didelį stresą, o nepraėjus nė pusei mėnesio pradėjo atsirasti pirmieji požymiai. Iš pradžių ant kelių pastebėjau baltas, pleiskanojančias dėmes. Vėliau jos pradėjo labai greitai plisti ant viso kūno“, – prisimena Monika. Kadangi artimoje šeimoje taip pat buvo sergančių, diagnozė nebuvo netikėta, bet ligą kontroliuoti pavyko sunkiai: tepamieji preparatai teikė laikiną palengvėjimą, tačiau ilgalaikio pagerėjimo nebuvo.
Psoriazė paveikė ne tik fizinę savijautą: pleiskanos kaupėsi ant namų paviršių, o viešose vietose Monika jautėsi nejaukiai, vengė paplūdimių ir kitų situacijų, kurioje oda būtų labiau matoma. Per du dešimtmečius ji kreipėsi į gydytojus įvairiuose miestuose, bet ilgą laiką gauti rezultatai nebuvo pakankami.
Biologinė terapija pasiteisino
Lūžis įvyko pradėjus biologinę terapiją Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. „Jau po keturių dienų pradėjau pastebėti, kad bėrimai nebėra tokie ryškūs. Per savaitę jie tiesiog akyse nyko. Dar matėsi vietos, kur anksčiau buvo bėrimai, bet paties bėrimo jau beveik nebuvo. Po antros injekcijos viskas išnyko“, – džiaugiasi Monika. Biologiniai preparatai veikia tikslinius imuninės sistemos kelius, kurie dalyvauja uždegiminei reakcijai, todėl jie gali reikšmingai sumažinti odos pažeidimus ir užtikrinti ilgalaikę ligos kontrolę.
KUL Infekcinių ir odos ligų klinikos vadovė, gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė paaiškina, kad gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą, ankstesnio gydymo efektyvumą ir bendrą paciento sveikatą. „Bendraujant su pacientais dažnai paaiškėja, kad žmogus anksčiau naudojo tik tepamuosius vaistus, o nesulaukęs pagerėjimo tiesiog nustojo gydytis. Liūdniausia, kad žmonės mano, jog nėra pagalbos, nors yra efektyvus gydymas, leidžiantis kontroliuoti ligą“, – sako gydytoja.
Gyvenimo kokybė ir tolimesnis stebėjimas
Po gydymo Monikos gyvenimas kardinaliai pasikeitė: dingo fizinis diskomfortas, sugrįžo pasitikėjimas savimi ir galimybė laisviau dalyvauti socialiniame gyvenime. Pacientė nuolat važiuoja gydymui į Klaipėdą – apie 210–230 km vienu keliu – tačiau ilgų kelių ji nebijosi, nes pasiektas rezultatas jai svarbesnis už atstumą. Svarbu pabrėžti, kad psoriazė yra lėtinė liga: net išnykus matomiems simptomams būtina tęsti gydytojo nurodytą priežiūrą ir nevykdyti savavališko gydymo nutraukimo.
Ši Monikos istorija skatina žmones, sergančius psoriaze, nepasiduoti ir ieškoti modernių gydymo galimybių. Dermatovenerologai ragina pacientus pasikonsultuoti, nes daugeliui galima pasiekti reikšmingą ir ilgalaikį pagerėjimą, net jei anksčiau taikyti metodai nebuvo veiksmingi.