Žemas arterinis kraujospūdis dažnai ignoruojamas, nes visuomenėje gausu dėmesio hipertenzijai. Tuo tarpu hipotenzija gali sukelti reikšmingus kasdienius nepatogumus — nuo nuolatinio nuovargio iki pavojingų sąmonės netekimų. Šiame tekste apžvelgiame būdingus simptomus, galimas priežastis ir saugius elgesio būdus, kaip sumažinti simptomus be skubotų ir galbūt žalingų sprendimų.
– Kokie žemo arterinio kraujo spaudimo (AKS) simptomai?
– Mažu AKS laikome kraujospūdį, lygų ar mažesnį 90/60 mmHg. Kartais netgi išskiriami 6 mažo kraujospūdžio požymiai, atsirandantys, kai kraujospūdžio sumažėjimas pasiekia kritinę ribą:
1. Mieguistumas ir galvos svaigimas. Atsistojus jaučiamasi keistai, svaigsta galva. Tai labiau būdinga sergantiesiems ortostatine, padėties pasikeitimo hipotenzija (žr. žemiau).
2. Bendras silpnumas, nuovargis ir jėgų stoka.
3. Epizodiškai atsirandantis mirguliavimas akyse.
4. Sąmonės pritemimas, ar trumpalaikis keliolikos sekundžių trukmės sąmonės netekimas (sinkopė) ir dėl to įvykę griuvimas/kritimas.
5. Negebėjimas koncentruoti ir sutelkti reikiamą dėmesį.
6. Nerimas, atsirandantis dėl anksčiau išvardintų simptomų.
Minėti požymiai gali pasireikšti skirtingai — nuo retų epizodų iki nuolatinio nuovargio, ribojančio kasdienę veiklą. Jauniems žmonėms dažnai nustatomas fiziologinis žemesnis spaudimas ir tai netrukdo gyventi pilnavertiškai, tačiau jeigu simptomai trukdo arba atsiranda staiga, verta kreiptis į gydytoją.
Priežastys ir rizikos grupės
– Ar žemas kraujo spaudimas yra kažkas rimto?
– Iš tiesų, retai sulaukiame aplinkinių paguodos dėl varginančios hipotenzijos, dažniausiai atremiama, kad tai nieko rimto, ir kad turime džiaugtis, kad nesergame hipertenzija.
Bet kaip yra iš tikrųjų? Paradoksalu, tačiau sergančiuosius hipertenzija aiškiai apibrėžiame, į kurią kategoriją pagal išmatuotą dydį jie patenka ir kokia dėl to tenkanti rizika, tačiau mažai žinoma apie mažą AKS, kuris nėra kažkaip kategorizuojamas.
Vis tik galėtume išskirti tris pagrindines hipotenziją turinčių žmonių grupes:
– **fiziologinis, normalus pamažintas kraujospūdis**, kuris atsitiktinai randamas jaunam žmogui, neturinčiam jokių nusiskundimų, užsiimančiu aktyvia kasdiene veikla. Jeigu tai nevargina, į tai nekreipiame jokio dėmesio. Neretai mažesnis kraujospūdis gali būti ir iš šeimos paveldėtas ypatumas;
– **normalus pamažintas kraujospūdis**, sąlygojantis vienokius ar kitokius aukščiau išvardintus simptomus, ypač rytais, dienos metu ar pavalgius. Tokiems rekomenduojamas trumpalaikis ir ilgalaikis antihipotenzinių priemonių planas (žr. žemiau).
– **priežastinė hipotenzija:**
– Situacijos, į kurias dažniausia patenkama veikiant išoriniams veiksniams, pvz., ilgiau nei įprasta maudantis karštoje vonioje, kaitinantis pirtyje, dėl ko išprakaituojama, išsiplečia kraujagyslės ir sumažėjęs kraujo kiekis nebeužtikrina reikiamos galvos smegenų kraujotakos.
– Būdingas besilaukiančioms, ypač pirmąsias 24 nėštumo savaites.
– Vyresniems žmonėms, taip pat sergantiesiems cukriniu diabetu, neuropatijomis ar neurologinėmis ligomis (pvz., Parkinsono liga) stebima ortostatinė (susijusi su kūno padėtimi) hipotenzija.
Kaip elgtis ir kokios priemonės padeda
– Ar žemas kraujo spaudimas kenkia? Kaip?
– Kai kalbame apie jaunų, veiklių žmonių mažą AKS, jiems tik galime patarti išmokti gyventi su šia būkle ir kasdien naudotis įvairias stiprinančias, organizmą grūdinančias priemones (žr. žemiau). Galbūt, kai mokslininkai sukaups daugiau duomenų, galėsime teigti, kad mažas kraujospūdis galimai lemia mažesnį susirgimą širdies ir kraujagyslių ligomis ateityje.
– Bet kuriuo atveju, žemas spaudimas sukelia nemalonius potyrius. Ką daryti, jei tai kone kasdienė problema? Kas gali išspręsti žemo spaudimo problemą?
– Kai kalbame apie įprastinę, fiziologinį mažą spaudimą jauniems žmonėms, dažnai klaidingas patarimas yra išgerti stiklinę vandens su ištirpintu pusės šaukštelio valgomosios druskos.
Tai laikinai veikia, nes druska pritraukia skysčius ir padidina cirkuliuojančio kraujo tūrį, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nuolatinis druskos vartojimas gali pakenkti ir didinti kitų ligų riziką. Vietoje to rekomenduojamas kompleksinis požiūris: geras skysčių režimas (2–3 l per dieną, jei nėra širdies ar inkstų problemų), reguliari mityba mažomis porcijomis, laipsniškas kėlimasis rytais, fizinis aktyvumas pritaikytas būklei (plaukimas, važiavimas dviračiu), kūno svorio palaikymas ir, prireikus, gydytojo patarimu koreguojami mitybos pakeitimai. Jei hipotenzija pasireiškia staiga arba lydima reikšmingų būklės pokyčių, būtina skubi medicininė pagalba.
Suprantamas požiūris ir sveikos gyvenimo būdo priemonės dažniausiai leidžia sumažinti simptomus ir pagerinti kasdienės savijautos kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.