Gruzdintos bulvytės ir kitas aliejuje keptas maistas daugelio mėgstamas užkandis, tačiau nauji duomenys kelia rimtų klausimų dėl jų poveikio ne tik kūnui, bet ir psichikai. Kinijos mokslininkų ilgalaikis stebėjimas atskleidė, kad dažnas aliejuje kepto maisto vartojimas susijęs su padidėjusia nerimo ir depresijos rizika.
Tyrimo duomenys ir pagrindiniai radiniai
Tyrimas truko daugiau nei 11 metų ir apėmė 140 728 asmenis. Palyginus su tais, kurie beveik nevalgė kepto maisto, dažnai šį maistą vartojantys dalyviai turėjo 12 proc. didesnę nerimo sutrikimų riziką ir 7 proc. didesnę depresijos riziką. Per stebėjimo laikotarpį buvo užfiksuota 8 294 nerimo sutrikimų ir 12 735 depresijos atvejai tarp asmenų, vartojusių aliejuje keptą maistą.
Akrilamidas, eksperimentai ir mechanizmai
Tyrėjai pažymi kelis galimus biologinius mechanizmus. Vienas iš jų – akrilamidas, cheminė medžiaga, susidariusi kepant angliavandenius aukštoje temperatūroje, kurios didesnis kiekis randamas gruzdintose bulvytėse. Atitinkami eksperimentai su zebrinių danijų modeliu parodė elgesio pokyčius, kurie interpretuojami kaip padidėjęs nerimas: žuvys užsidarydavo tamsesnėse akvariumo vietose ir mažiau socializuodavosi.
„Tikėtina, kad zebrinės danijos buvo pasirinktos todėl, nes jau buvo žinoma, kad jos yra ypač jautrios akrilamidui. Dėl šios priežasties jų polinkis į nerimą yra nusistovėjęs ir nuoseklus – taigi jos yra geras biologinių ir elgesio duomenų šaltinis“, – tikino D. Katzas.
Ekspertų nuomonės ir atsargumo gairės
Visgi tyrimo autoriai ir nepriklausomi ekspertai pabrėžia, kad rezultatai yra preliminarūs ir neleistina daryti vienareikšmiškų išvadų apie tiesioginį priežastingumą. „Žmogiškasis šio tyrimo komponentas gali parodyti tik tai, ko buvo siekiama: kad didesnis kepto maisto vartojimas padidina nerimo sutrikimų ir depresijos riziką“, – teigė tyrime nedalyvavęs gyvenimo būdo medicinos specialistas daktaras Davidas Katzas. „Tačiau tai gali turėti ir kitokią priežastį: žmonės, sergantys nerimo sutrikimu ar depresija, dažniau renkasi riebesnį maistą, ieškodami bent kokio palengvėjimo“, – pridūrė D.
Katzas.
Daktaras Walteris Willettas teigė, kad šio tyrimo rezultatai: „Turėtų būti vertinami kaip labai preliminarūs, ypač dėl ryšio su aliejuje virtu maistu ir akrilamidu.“
W. Willettas taip pat akcentavo, jog kepto maisto poveikis labai priklauso nuo to, koks produktas yra kepamas ir kokie riebalai naudojami: „Kepto maisto poveikis sveikatai labai priklausys nuo to, koks maistas yra kepamas ir kokie riebalai yra naudojami, – aiškino Harvardo universiteto epidemiologijos ir mitybos profesorius W. Willettas. – Bulvės kelia susirūpinimą dėl jų galimo poveikio nuotaikai: jos gali smarkiai padidinti kraujyje esančio cukraus kiekį, o tokie šuoliai vėliau lemia ir hormoninį atsaką. Tačiau šiuos pakitimus iš dalies apriboja riebalai, kurie yra naudojami kepimui.“
Praktiniai patarimai skaitytojui
Atsižvelgiant į galimas rizikas, verta riboti dažnai vartojamų keptų patiekalų kiekį, rinktis sveikesnius kepimo būdus (kepimas orkaitėje, troškinimas, garinimas) ir didinti daržovių, žuvies bei pilno grūdo produktų dalį racione. Be to, svarbu nepamiršti bendros mitybos įvairovės: monotoniškas racionas ir nuolatinis nesveikų užkandžių vartojimas gali neigiamai paveikti nuotaiką ir bendrą savijautą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad depresijos ir nerimo atvejai pastaraisiais metais išaugo, todėl mitybos pokyčiai ir sveikas gyvenimo būdas gali būti viena iš papildomų priemonių psichinei bei fizinei gerovei palaikyti.