Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose išplito įvairūs įrašai, kuriuose teigiama, kad mamografijos tyrimas gali būti žalingas ir net paskatinti krūties vėžio išsivystymą. Dėl to daug moterų ima abejoti šios prevencinės programos saugumu ir svarba. Tačiau Nacionalinio vėžio centro gydytoja chirurgė Algė Leveckytė kategoriškai atmeta šiuos teiginius, juos pavadindama visiškai nepagrįstais gąsdinimais. Gydytojos nuomone, tinkamai ir laiku atliktos mamogramos ne tik nesukelia žalos, bet ir yra svarbiausia ankstyvos diagnozės priemonė, leidžianti išgelbėti gyvybes.
Mamografijos svarba ankstyvai krūties vėžio diagnostikai
Krūties vėžio prevencinė programa remiasi mamografijos tyrimu, kuris yra specialus rentgeninis metodas leidžiantis anksti aptikti vėžio požymius. Net 70 procentų krūties vėžio atvejų, nustatytų prevencinės programos metu, diagnozuojami ankstyvos stadijos, kai išgydymo tikimybė siekia net 98 procentus – tokius skaičius pateikia gydytoja A. Leveckytė. Ankstyva diagnozė yra esminis dalykas, užtikrinantis ne tik efektyvesnį gydymą, bet ir didesnę gyvenimo kokybę moterims.
Klaidingi mitai apie mamografiją ir jų pasekmės
Socialiniuose tinkluose plintantys įrašai skatina baimę, kad mamografija gali stimuliuoti vėžio vystymąsi arba esą 50–60 procentų atvejų diagnozė yra klaidingai teigiama. Tačiau gydytoja pabrėžia, jog vėžys diagnozuojamas tik po patikimos biopsijos, kuri yra galutinis ir patikimiausias tyrimas. Taip pat dažnai atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, echoskopija, magnetinis rezonansas ar krūties tomosintezė, kurie padeda tiksliai nustatyti ligos pobūdį esant neaiškumams mamografijos vaizde.
Mamografijos saugumas ir rekomendacijos
A.Leveckytė atkreipia dėmesį, kad atliekant mamogramą gaunama jonizuojančios radiacijos dozė yra labai maža ir kur kas mažesnė, nei žmogus natūraliai gauna aplinkoje ar skrisdamas lėktuvu. Tai rodo, kad moksliniai faktai visiškai nepatvirtina pamėgto socialinių tinklų mitų apie žalingą mamografijos poveikį. Be to, procedūros metu krūtys trumpam suspaudžiamos, tačiau spaudimas yra kontroliuojamas, o jo trukmė – trumpa, todėl sveikatai žalos nekelia.
Moterys gali prašyti mažesnio spaudimo, jei jaučia diskomfortą, o optimaliausia mamografijos atlikimo laikas yra po menstruacijų, kai krūtys būna mažiau jautrios.
Prevencinė programa ir jos reikšmė visuomenės sveikatai
Oficialios prevencinės programos rekomenduoja mamogramą daryti nuo 45 metų amžiaus, kai krūties audinys keičiasi į riebalinį, o patikimas tyrimas padeda anksti aptikti galimus pakitimus. Profilaktinės mamogramos kartojamos kas dvejus metus, tačiau esant indikacijoms ar pakitimams, gydytojai gali rekomenduoti dažnesnius tyrimus. Ši programa yra viena svarbiausių priemonių mažinant krūties vėžio mirtingumą Lietuvoje.
Populiarūs mitai kitose šalyse: Šveicarijos pavyzdys
Interneto platybėse cirkuliuoja ir mitas, kad Šveicarija uždraudusi mamografijas, o tai esą įrodo jų žalingumą. Tačiau Šveicarijos federalinės institucijos neigia šiuos gandus ir patikslina, jog mamografijos patikros programos šalyje yra aktyvios ir rekomenduojamos nuo 50 metų amžiaus. Tai dar kartą įrodo, kad socialiniuose tinkluose plintantys teiginiai apie mamografijos draudimus yra nepagrįsti ir gali klaidinti visuomenę.
Todėl svarbu remtis patikima medicinine informacija ir laikytis gydytojų rekomendacijų, siekiant efektyviai apsisaugoti nuo vienos dažniausių moterų onkologinių ligų – krūties vėžio.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.