Apskaičiuota, kad sumažinus pagrindinių vėžio rizikos veiksnių poveikį, būtų įmanoma gerokai sumažinti onkologinių ligų sergamumą. Tik pagal Europos kovos su vėžiu planą, sumažinus alkoholio vartojimą ir rūkymą iki 2030 metų, Lietuvoje galėtų būti išgelbėtos net 9 tūkstančiai gyvybių. Šiuos svarbius skaičius išskiria profesorė Sonata Jarmalaitė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė ir vėžio tyrinėtoja.
Svarbiausi vėžio rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholis ir mityba
Profesorė pabrėžia, kad pagrindiniai gyvenimo būdo veiksniai, prisidedantys prie vėžio vystymosi, yra gerai žinomi, bet vis dar sunkiai įgyvendinami praktikoje. Tai rūkalai, per didelis alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka ir netinkama mityba. Lietuvos gydytoja pažymi, jog šie veiksniai išlieka aktualūs visoje Europoje, todėl reikia skirti ypatingą dėmesį jų mažinimui. Alkoholinių gėrimų žalą profesorė pabrėžia itin ryškiai – jos teigimu, kai kuriuos gėrimus ji pati namuose niekada neperka ir nerekomenduoja vartoti, nes jie yra susiję su didžiausia vėžio rizika.
Onkologinių ligų spectras ir jų susijimas su gyvenimo būdu
Tarp dažniausiai pasitaikančių onkologinių susirgimų Lietuvoje yra krūties vėžys moterims, o vyrams – prostatos vėžys. Šių ligų vystymuisi įtakos turi ir natūralus senėjimas, ir hormoniniai pokyčiai, tačiau neabejotinai svarbūs yra ir žinomi rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas ir alkoholis. Be to, dažnos onkologinės ligos yra skrandžio, storosios žarnos vėžys ir melanoma, kurių daugelį būtų galima išvengti laikantis sveikos gyvensenos principų ir neperkeliant žalingų įpročių kasdienybėn.
Organizmo apsauginės sistemos – galingas ginklas prieš ligas
Žmogaus organizmas yra sudėtinga ir nuostabi sistema, kelis kartus per minutę susidurianti su kenksmingomis medžiagomis. Tačiau mūsų DNR turi specialias apsaugos sistemas, kurios nuolat taiso atsirandančias žalas, o imuninė sistema efektyviai kovoja su aplinkos dirgikliais bei patogenais.
Profesorės teigimu, kenksmingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas, didinimas apkrauna šias apsaugines sistemas ir sumažina jų efektyvumą, todėl svarbu vengti tokių žalingų faktorių.
Fizinis aktyvumas ne tik gerina kraujotaką, bet ir stiprina imunitetą. Prasta mityba, kurioje gausu riebalų ir skrudintos mėsos, skatina oksidacinį stresą ir toksinių medžiagų kaupimąsi organizme, kas neigiamai veikia sveikatą ir didina vėžio riziką. Vis dažniau pastebima, kad šiandieninis maisto suvokimas pakito – jis tapo ne tik energijos šaltiniu, bet ir tam tikru malonumu ar prabanga, o tai apkrauna organizmą papildomu stresu ir mažina jo galimybes kovoti su neretais sveikatos iššūkiais.
Natūralumas, dėmesys kūnui ir emocinė gerovė – geriausia prevencija
Profesorė skatina rūpintis savimi kasdien ir valgyti natūralų maistą – daržoves, vaisius, žuvies produktus, vengti perdirbtų ir saldintų gėrimų. Ji pasakoja, kad jos namuose niekada nebuvo tokių gėrimų kaip kola, o vaikai taip pat perima šiuos sveikus įpročius, nes jų nematė augdami. Nors profesorė ir leidžia sau retkarčiais mėgautis vasaros šašlykais, tai nėra kasdienis ritualas ir ji vengia piktnaudžiavimo žalingomis medžiagomis.
Lietuvoje dar yra palankios sąlygos sveikai maitintis – daug kas turi savo daržus ar perka šviežius produktus tiesiai iš ūkininkų. Tokios galimybės nėra būdingos visoms šalims, todėl tai yra didele vertybė. Be to, ne mažiau svarbi yra gera emocinė būsena – gera nuotaika ir pozityvios emocijos stiprina imunitetą ir fizinį aktyvumą, todėl prisideda prie efektyvios vėžio prevencijos.
Ateitis priklauso individualizuotai prevencijai ir gydymui
Šiuolaikinė medicina sparčiai progresuoja ir jau žengia į laikmetį, kai vėžio gydymas yra individualizuotas, remiantis naviko biologiniais potipiais, genų raiška ir kitais specifiniais požymiais. Toks požiūris leidžia parinkti tikslines terapijas kiekvienam pacientui ir ženkliai pagerina gydymo efektyvumą. Profesorė mano, kad ateityje tokie individualūs principai galėtų būti pritaikyti ir vėžio prevencijai, kai kiekvienam žmogui būtų skiriami diagnozei ir gyvenimo būdui pritaikyti patarimai, kurie efektyviai sumažintų ligos riziką.
„Tai turėtų tapti mūsų draugu ir ne tik padėtų išgydyti vėžį, bet ir leistų nesusirgti“, – užbaigia S. Jarmalaitė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.