Kava yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, vertinamas dėl savo skonio ir stimuliuojančio poveikio. Daugelis žmonių rytais vartoja kavą, nes ji padeda pabusti, gerina dėmesį bei fizinį pajėgumą. Tačiau gana dažnai kava geriama tuščiu skrandžiu, ir tai gali turėti įvairių neigiamų pasekmių sveikatai.
Padidėjęs skrandžio rūgštingumas ir rėmens rizika
Kava yra rūgštus gėrimas, o ją geriant nevalgius, skrandis pradeda gaminti daugiau druskos rūgšties. Rūgšties perteklius gali dirginti skrandžio gleivinę, todėl dažniau atsiranda rėmuo – deginantis pojūtis krūtinėje, kai rūgštis pakyla į stemplę. Be to, kofeinas atpalaiduoja apatinį stemplės sfinkterį, kuris paprastai užkerta kelią skrandžio turiniui kilti atgal, todėl padidėja refliukso tikimybė.
Ypač linkę į rėmenį ar gastroezofaginio refliukso ligą (GERL) sergantys žmonės turėtų vengti kavos vartojimo tuščiu skrandžiu. Jei vis dėlto norima jos išgerti, patartina iš pradžių suvalgyti lengvą užkandį, kuris sumažintų rūgšties gamybą. Moksliniai tyrimai rodo, kad šviesiai skrudinta kava skatina didesnį rūgštingumą nei tamsesnė, tad verta rinktis tamsintą kavą.
Greita kofeino absorbcija ir nerimo rizika
Geriant kavą tuščiu skrandžiu kofeinas greičiau absorbuojamas į kraują, todėl efektyviau stimuliuoja organizmą. Tačiau tai gali sukelti nemalonius pojūčius – nerimą, drebulį, širdies plakimo sutrikimus ar galvos skausmą. Ypač jautriems žmonėms ar turintiems padidėjusį jautrumą kofeinui rekomenduojama vengti kavos tuščiu skrandžiu arba gerti ją kartu su maistu, kuris sulėtintų kofeino įsisavinimą.
Rekomenduojama paros norma yra iki 400 mg kofeino, t.y. apie 4–5 puodeliai kavos. Viršijus šią ribą, ypač jei kava geriama tuščiu skrandžiu, gali atsirasti šalutinių poveikių, tokių kaip nerimas, padidėjęs kraujospūdis ir miego sutrikimai.
Virškinimo sutrikimai ir diskomfortas
Kava gali ne tik skatinti rūgštingumo padidėjimą, bet ir sukelti virškinimo sistemos sutrikimus. Tuščiu skrandžiu geriama kava dažnai sukelia pilvo pūtimą, spazmus, pykinimą, viduriavimą ar net didesnį norą eiti į tualetą. Žmonės, turintys dirgliosios žarnos sindromą (DŽS), gali jausti dar didesnį diskomfortą, nes kava skatina žarnyno motoriką.
Hormoniniai pokyčiai dėl kofeino
Kofeinas stimuliuoja kortizolio – streso hormono – išsiskyrimą. Kortizolis reguliuoja medžiagų apykaitą, kraujospūdį bei kitus organizmo procesus. Nuolatinis kortizolio kiekio padidėjimas gali sukelti nerimą, dirglumą, pabloginti miego kokybę ir ilgalaikėje perspektyvoje didinti širdies ligų bei kaulų retėjimo riziką. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad įprastos dozės kavos sukeliamas kortizolio padidėjimas paprastai nėra reikšmingas ir neturi didelės įtakos sveikatai.
Kava ir maistinių medžiagų įsisavinimas
Nors kai kurie tyrimai rodo, kad kava gali trukdyti geležies pasisavinimui vartojant ją kartu su geležies turinčiais produktais, tuščiu skrandžiu geriama kava maistinių medžiagų įsisavinimą paveikia minimaliai. Visgi rekomenduojama nepiktnaudžiauti kava prieš valgį, kad išlaikytume sveiką ir pusiausvyrą organizme.
Apibendrinant, nors kava turi daug naudos, ją geriant tuščiu skrandžiu gali atsirasti nemalonių padarinių tiek virškinimo, tiek nervų sistemai. Todėl siekiant išvengti nepageidaujamų poveikių, rekomenduojama kavą vartoti su maistu arba išrinkti tokią kavos rūšį, kuri mažiau stimuliuoja rūgštingumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.