Krūties vėžys išlieka viena didžiausių moterų sveikatos grėsmių Lietuvoje. Statistikos duomenys rodo, kad maždaug kas dešimta moteris susiduria su šia diagnoze savo gyvenimo metu, o kasmet nauja liga diagnozuojama apie 1700 moterų. Ši grėsminga statistika verčia ne tik susimąstyti, bet ir aktyviai imtis veiksmų, siekiant dar efektyvesnės ankstyvos diagnostikos ir gydymo galimybių.
Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė akcentuoja, kad ankstyvos stadijos vėžio nustatymas gerokai palengvina gydymą ir ženkliai padidina pasveikimo tikimybę. Kai navikas nustatomas ankstyvoje stadijoje, dažniausiai pakanka vien chirurginės operacijos, kuri dažnai būna veiksminga ir mažina komplikacijų riziką. Tuo tarpu pažengusios ligos atveju tenka taikyti sudėtingesnius gydymo metodus, įskaitant vaistus, tačiau net ir moderni medicina ne visuomet užtikrina visišką išgijimą.
Siekiant gerinti prevenciją, Lietuvoje veikia Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, pagal kurią kas dvejus metus nemokamai mamografijai kviečiamos 45–74 metų amžiaus moterys. Šios amžiaus ribos buvo neseniai pakoreguotos, kad būtų apimtos ne tik tradicinės amžiaus grupės, bet ir jaunos bei vyresnės moterys, kurios taip pat susiduria su šia liga. Tačiau, nepaisant ilgamečių pastangų ir prieinamų paslaugų, tik apie pusė jų pasinaudoja galimybe pasitikrinti sveikatą.
Viena didžiausių kliūčių yra nepakankamas siuntimų iš šeimos gydytojų skaičius – dažnai moterys net nesulaukia siuntimo mamografijai, todėl patikrų neatlieka. Be to, gyventojų sveikatos raštingumas yra menkas: daug kas klaidingai mano, kad krūties vėžys yra tik vyresnio amžiaus moterų liga ir nežino pagrindinių simptomų, keliančių įtarimą. Šią problemą dar labiau sustiprina atokesnėse Lietuvoje gyvenančių moterų negalėjimas patogiai nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigas, todėl tokiose teritorijose patikros nusistovi tik gerokai mažesnės.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė ragina moteris nesikliauti vien amžiumi ir atkreipia dėmesį į svarbią taisyklę: „Jei pajutote pakitimus krūtyje ar jaučiate nerimą, kreipkitės į šeimos gydytoją. Tyrimai jums bus atlikti nemokamai. Šiandien galima sustabdyti net agresyviausią vėžį, bet tik tada, jei nepavėluosite. Nedelskite – tyrimas trunka vos kelias minutes, o jo kaina gali būti jūsų gyvenimas.“
POLA, vienijanti daugiau kaip 62 tūkst. onkologine liga sergančių žmonių, daug dėmesio skiria ne tik prevencijai, bet ir psichologinės bei emocinės paramos stiprinimui. Emocinė parama yra vienas svarbiausių aspektų, padedantis ligoniams išlikti stipriems gydymo metu. Deja, šiuo metu tokios paramos trūkumas ir informacijos apie individualizuotą gydymą nepakankamumas kelia didelius iššūkius. Organizacija siekia užtikrinti, kad kiekviena moteris, susidūrusi su krūties vėžiu, jaustųsi palaikoma, matoma ir turėtų galimybę gyventi kokybišką ir pilnavertį gyvenimą.
Spalio mėnuo – Krūties vėžio žinomumo laikas
Spalis visame pasaulyje yra pripažįstamas kaip krūties vėžio žinomumo mėnuo. Šios kampanijos metu rengiama daug edukacinių ir palaikymo renginių. Lietuvoje Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija organizuoja konferenciją, kurioje aptariami personalizuoti gydymo metodai, inovacijos ir pacientų gyvenimo kokybės užtikrinimas. Taip pat vyksta fotografijų parodos ir seminarai, skirti teikti medicininę informaciją ir emocinę paramą sergančioms moterims.
Vienos žymiausių iniciatyvų yra socialinė kampanija „Rožinės stiprybės ženklas“, kuri simbolizuoja solidarumą, atjautą ir pagarbą. Šios iniciatyvos tikslas – sukurti bendruomenę, kurioje kiekviena sergančioji galėtų rasti supratimą ir pagalbą, o visuomenė – didesnį sąmoningumą apie šią ligą.
Apibendrinant, krūties vėžio atveju svarbiausia yra nenukelti sveikatos patikrų bei laiku kreiptis į gydytojus. Ankstyva diagnostika, modernūs gydymo metodai ir tinkama psichologinė pagalba gali ne tik išgelbėti gyvybę, bet ir ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę. Visuomenės informuotumo ir paramos ugdymas yra būtinas siekiant sumažinti mirtingumą nuo šios ligos Lietuvoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.