Mitybos įpročiai daro didžiulę įtaką mūsų sveikatai, ypač gliukozės kiekiui kraujyje ir medžiagų apykaitai. Naujausi tyrimai rodo, kad valgymas per pirmąsias 6–8 valandas po pabudimo gali padėti stabilizuoti cukraus kiekio kraujyje svyravimus bei sumažinti prediabeto ir 2 tipo diabeto riziką.
Šią naują žinią pristatė Niujorko universiteto endokrinologė Joanne Bruno per pasaulinės endokrinologų draugijos metinį susirinkimą. Jos vadovaujamas tyrimas atskleidė, kad valgyti anksti dieną – iki 13 valandos suvartojant daugumą paros kalorijų – palengvina gliukozės kiekio kraujyje kontrolę ir taip pagerina medžiagų apykaitą. Per savaitę ši strategija leido sumažinti laiką, kai gliukozės lygis kraujyje viršija normas.
Mitybos režimas ir jo poveikis sveikatai
Tyrime dalyvavo dešimt dalyvių, turinčių prediabeto būklę arba nutukimą, kurie laikėsi dviejų mitybos modelių: ankstyvo maitinimosi (daugiau kalorijų suvartojant iki 13 valandos) ir įprasto maitinimosi, kai reikšminga kalorijų dalis suvartojama vėliau dienos metu. Tyrimo eigoje dalyviai nuolat nešiojo gliukozės kiekio matuoklius ir buvo stebimi du kartus per savaitę atliekant gliukozės toleravimo testus.
Įdomu, kad nepaisant to, jog per dvi tyrimo savaites dalyvių svoris nesikeitė, pastebėtas ženklus gerėjimas cukraus kiekio kraujyje kontrollėje ir sutrumpėjo laikas, kai gliukozės lygis buvo aukštesnis už normą. Tai rodo, jog ankstyvas valgymas gali turėti tiesioginį teigiamą poveikį medžiagų apykaitai ir gliukozės reguliavimui.
Fizinio aktyvumo svarba ir kiti privalumai
Stanfordo universiteto specialistė Marilyn Tan pažymi, kad didžiausia ankstyvo valgymo nauda gali būti ta, jog žmonės antroje dienos pusėje yra aktyvesni fiziškai. Dažnas įprotis suvartoti didžiausią maisto kiekį vakare dažnai lemia mažą judrumą po valgio, kai daugelis tiesiog ilsisi ar žiūri televizorių. Tai neigiamai veikia insulino jautrumą ir bendrą metabolinę sveikatą.
M.Tan pabrėžia, kad valgant daugiausiai kalorijų pirmoje dienos pusėje, daugiau laiko lieka fizinei veiklai, kuri gerina gliukozės apykaitą.
Todėl ne tik „kai“ valgome, bet ir „ką“ bei „kaip“ panaudojame laiką po valgio turi svarbų poveikį mūsų sveikatai.
Atsargumo priemonės ir tolesni žingsniai
Nors šis protarpinis badavimas atrodo perspektyvus būdas kontroliuoti gliukozės lygį ir medžiagų apykaitą, mokslininkai pabrėžia, kad reikia papildomų tyrimų platesnėje imtyje, kad būtų patvirtinti šie rezultatai ir išaiškintos ilgesnės perspektyvos.
Be to, specialistai primena, jog prieš pradintant ryškius mitybos įpročių pokyčius svarbu pasitarti su gydytoju, ypač tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis ar vartoja medikamentus. Individualūs poreikiai ir sveikatos būklė gali lemti skirtingą reakciją į mitybos režimo keitimą.
Apibendrinant, valgymo laiko reguliavimas, kuomet pagrindinė dienos kalorijų dalis suvartojama ankstyvą dienos metą, gali tapti svarbia priemone gliukozės kiekio kraujyje stabilizavimui, medžiagų apykaitos gerinimui ir prevencijai nuo diabeto. Šis atradimas skatina svarstyti ne tik ką valgome, bet ir kada – kaip kertinį faktorių mūsų kasdienės sveikatos gerinime.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.