Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) – viena dažniausių reprodukcinio amžiaus moterų endokrininės sistemos sutrikimų. Ginekologė Raminta Baušytė ragina nelaukti, kol simptomai paaštrės: nereguliarus mėnesinių ciklas, antsvoris, odos problemos ir padidėjęs kūno plaukuotumas dažnai yra ankstyvi signalai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Kokie simptomai turėtų įspėti?
Pagrindiniai PCOS požymiai – nereguliarus arba dingstantis ciklas, anovuliacija (ovaluliacijos nebuvimas), padidėjęs androgennis poveikis, pasireiškiantis veido ir kūno plaukuotumu, akne, plaukų retėjimu ar alopecija. Daugeliui pacientių taip pat būdingas antsvoris arba nutukimas bei gliukozės apykaitos sutrikimai, kas lemia atsparumą insulinui. Šie simptomai ne tik vargina kasdieniame gyvenime, bet ir didina nevaisingumo, metabolinių ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Kokios yra priežastys ir rizikos veiksniai?
PCOS priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau svarbų vaidmenį atlieka genetinis polinkis ir gyvenimo būdo veiksniai. Didesnė rizika, jei šeimoje yra sergančių cukriniu diabetu, jei giminėje nustatytas PCOS, taip pat jeigu yra ankstyvas vyrų plikimas ar nutukimas. Antsvoris ir sėdimas gyvenimo būdas dažnai paaštrina simptomus ir didina metabolines komplikacijas.
Ką tai reiškia vaisingumui ir bendram sveikatos stovio?
Nereguliarus mėnesinių ciklas yra reikšminga nevaisingumo priežastis – apie 25 proc. visų moterų nevaisingumo atvejų siejami su ciklo sutrikimais. PCOS gali reikšmingai apsunkinti pastojimą: net 70–80 proc. moterų, kurioms diagnozuotas šis sindromas, susiduria su vaisingumo problemomis. Be to, padidėja savaiminių persileidimų, nėščiųjų diabeto ir endometriumo hiperplazijos rizika.
Gydymas ir prevencija
PCOS gydymas yra kompleksinis ir pritaikomas individualiai. Pirmiausia rekomenduojamas gyvenimo būdo koregavimas – mitybos pokyčiai, reguliarus fizinis aktyvumas ir svorio mažinimas iki KMI < 25 gali reikšmingai pagerinti hormoninį foną ir ovuliaciją. Farmakologinis gydymas priklauso nuo paciento tikslų: moterims, norinčioms pastoti, taikomas ovuliacijos sužadinimas letrozoliu, klomifenu ar gonadotropinų injekcijomis; kai kuriais atvejais naudojamos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Moterys, kurios nenori pastoti, gali vartoti kombinuotas kontraceptines tabletes ar protarpinę progesterono terapiją, reguliuojančią ciklą ir mažinančią gimdos vėžio riziką.
Tarp papildų dažnai minimos inozitolio formos (myo-inozitolio ir d-chiro-inozitolio), vitaminai D ir B grupės medžiagos, omega-3 riebalų rūgštys – jie gali padėti gerinti insulinui jautrumą ir reguliuoti ciklą.
Svarbu pabrėžti, kad gydymo rezultatai dažniausiai matomi per 3–6 mėnesius, tačiau liga yra lėtinė ir reikalauja ilgalaikės priežiūros.
Kada kreiptis į specialistą?
Kreipkitės į ginekologą arba endokrinologą, jei pastebite nuolatinį mėnesinių nereguliarumą, intensyvų plaukuotumą, staigų svorio padidėjimą, sunkumus pastoti ar nuolatines odos problemas. Ankstyva diagnostika ir tarpdisciplininis gydymas sumažina ilgalaikes komplikacijas – širdies ir kraujagyslių ligas, II tipo cukrinį diabetą, endometriumo patologijas bei psichologinę naštą.
Raminta Baušytė ir kiti specialistai pabrėžia: svarbiausia – neignoruoti simptomų ir pradėti spręsti problemas laiku. Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir šiuolaikinės gydymo galimybės leidžia daugeliu atvejų ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir reprodukcinius rezultatus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.