Esi tai, ką valgai – kartais girdimas posakis šiandien turi vis daugiau mokslinio pagrindo. Naujausias, Ilgalaikis JAV mokslinis tyrimas atskleidė, kaip itin perdirbtas maistas įtakoja mūsų sveikatą ir netgi gali lemti ankstyvą mirtį. Tyrimas, trukęs net 30 metų, įrodė, kad kasdien vartojant daug perdirbtų maisto produktų, mirties rizika ženkliai padidėja.
Kas yra itin perdirbtas maistas ir kaip jis veikia?
Itin perdirbtas maistas – tai dažnai iš anksto paruošti kepiniai, užkandžiai, gazuoti gėrimai, saldinti dribsniai ar termiškai apdoroti gaminiai, kuriuose gausu dažiklių, emulsiklių, kvapiųjų medžiagų bei kitų priedų. Tokie produktai pasižymi aukštu kaloringumu, padidintu cukraus, sočiųjų riebalų ir druskos kiekiu, tačiau juose trūksta esminių maistinių medžiagų: vitaminų bei skaidulų. Dėl šių savybių, be jau žinomos rizikos nutukimui ir lėtinėms ligoms, sustiprėja ir ankstyvos mirtingumo tikimybė.
Tyrimo eiga ir rezultatai
Mokslininkai stebėjo du didelius žmonių kiekius – beveik 115 tūkstančių JAV slaugytojų moterų ir vyrų sveikatos specialistų – per 34 metus. Tyrimo metu buvo renkama išsami informacija apie dalyvių mitybą, gyvenimo būdą ir sveikatą, siekiant nustatyti, kaip maisto vartojimas siejasi su mirties priežastimis.
Per šį laikotarpį užfiksuota apie 48 tūkstančius mirčių, iš jų 13 557 dėl vėžio, 11 416 dėl širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat nemažai kvėpavimo takų ir neurodegeneracinių ligų atvejų. Palyginus mažiausiai ir daugiausiai perdirbto maisto vartojančius, pastarieji turėjo 4% didesnę ankstyvos mirties riziką.
Kokie maisto produktai yra pavojingiausi?
Tyrimo metu stipriausias neigiamas ryšys buvo nustatytas su iš anksto paruoštais mėsos, paukštienos bei jūros gėrybių produktais. Po jų seka saldinti gėrimai, dažnai su dirbtiniais saldikliais, pieno desertai ir perdirbtas pusryčių maistas, ypač sausieji dribsniai. Šie produktai ne tik kenkia širdies, cukrinio diabeto ar nutukimo rizikai, bet ir prisideda prie bendro sveikatos pablogėjimo bei didesnės mirties tikimybės.
Ką rodo tyrėjų išvados ir ką verta žinoti?
Svarbu pabrėžti, kad nors ir nustatytos stiprios sąsajos, tyrimas yra stebimosios prigimties, todėl vargu ar galima daryti griežtas priežastines išvadas. Be to, itin perdirto maisto klasifikavimo sistemos netobulumai gali šiek tiek iškreipti duomenis. Tačiau trijų dešimtmečių duomenų ir didelių imčių analizė suteikia patikimą pagrindą manyti, kad tam tikrų perdirbtų produktų vartojimą vertėtų riboti.
Be to, tyrėjai atkreipia dėmesį, jog bendras mitybos kokybės lygis yra dar svarbesnis rodiklis nei vien perdirbto maisto suvartojimo kiekis. Sveika ir subalansuota mityba išlieka svarbiausiu veiksniu, užtikrinančiu ilgalaikę gerą sveikatą ir ilgaamžiškumą.
Apibendrinant, norint išvengti ankstyvos mirties ir sumažinti lėtinių ligų riziką, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į vartojamų maisto produktų kokybę, bet ir į jų perdirbimo lygį. Mažinant kiekį itin perdirto maisto ir teikiant pirmenybę natūraliems, kuo mažiau apdorotiems produktams, galime žymiai pagerinti savo gyvenimo kokybę bei prailginti gyvenimo trukmę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.