Vaistinis valerijonas (lot. Valeriana officinalis) – vienas seniausių ir plačiausiai naudojamų vaistinių augalų, turintis stiprias gydomąsias savybes. Šis daugiametis augalas nuo seno vertinamas tiek tradicinėje, tiek liaudies medicinoje, ypač dėl jo poveikio centrinės nervų sistemos veiklai ir raminančio poveikio organizmui.
Valerijono kilmė ir istorija
Valerijonas buvo žinomas jau senovės Egipte, Romoje, Graikijoje ir Kijevo Rusioje, kur buvo plačiai naudojamas kaip vaistinis augalas. Pats pavadinimas kilo iš lotynų kalbos žodžio „valere“, reiškiančio „būti sveikam“, išreiškiantis augalo gydomąjį poveikį. Senovės gydytojas Dioskoridas minėjo valerijoną kaip augalą, padedantį „valdyti“ mintis ir pagerinti nervų sistemos funkcionavimą. XVIII amžiuje valerijonas jau buvo pripažintas vienu veiksmingiausių vaistinių augalų Europoje.
Kaip atpažinti vaistinį valerijoną?
Valerijonas yra daugiametis augalas, mėgstantis drėgną dirvą ir dažnai randamas šlapiose pievose, pamiškėse bei vandens telkinių pakrantėse, ypač paupiuose ir šaltiniuotose vietose. Jo stiebas tiesus, cilindriškas, siekia iki 2 metrų aukštį ir turi papildomą orinių šaknų sistemą. Šaknys ir šakniastiebiai pasižymi specifiniu, intensyviu kvapu ir kartoku skoniu. Lapai yra plunksniški, dantyti, žiedai smulkūs, rausvi arba rausvai balti ir žydi nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Vaisiai yra lukštavaisiai, lengvai išnešiojami vėjo, todėl valerijonas greitai plinta natūralioje aplinkoje.
Auginimas ir priežiūra
Lietuvoje valerijonas yra gana paplitęs ir kartais sudaro net didesnius sąžalynus. Jį galima auginti ir namų kiemuose, kur svarbu pasirinkti derlingą, humusą turinčią dirvą, geriausiai tinkančią juodžemį su molio ir smėlio priedais. Valerijonai taip pat gerai auga soduose, šešėliuotose vietose, pavyzdžiui, po medžiais.
Sėjimas vyksta vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį. Sėklos sėjamos 1–2 cm gylyje, rekomenduojamas atstumas tarp eilių yra 45 cm, o kvadratiniam metrui reikia apie 0,7–0,8 g sėklų.
Kad pagerintų dygimą, sėklas patariama prieš sėją 15 minučių pamirkyti kalio permanganato tirpale. Daigai dažniausiai išdygsta per 2–3 savaites. Per auginimo sezoną valerijonus rekomenduojama 2–3 kartus patręšti organinėmis trąšomis, siekiant geresnio derliaus.
Gydomosios savybės ir poveikis
Valerijonai pasižymi itin plačiu gydomuoju spektru. Jie mažina nervinį jautrumą, skatina centrinės nervų sistemos veiklą, padeda reguliuoti širdies darbą ir mažina arterinį kraujospūdį. Be to, valerijonas skatina virškinamajam traktui priklausančių liaukų sekreciją, pagerina tulžies išsiskyrimą, taip pat veikia raminančiai, mažina nemigą ir galvos skausmus.
Liaudies medicinoje valerijonas dažnai rekomenduojamas nuo nervinio išsekimo, epilepsijos, migrenos, menopauzės sukeliamų nemalonių pojūčių, širdies skausmų, taip pat kaip priemonė nuo vidaus parazitų. Jo raminančios savybės plačiai naudojamos nemigos gydymui ir bendram nervų sistemos atsipalaidavimui.
Kaip vartoti valerijoną?
Valerijonas vartojamas įvairiomis formomis – antpilais, nuovirais, trauktinėmis ir gydomosiomis voniomis. Štai keli dažniausiai naudojami receptai:
- Valerijonų antpilas: 20 g žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, laikykite apie 20 minučių, gerti po 2–3 šaukštus 3–4 kartus per dieną po valgio.
- Šaltas antpilas: 2 arbatinius šaukštelius žaliavos užpilkite stikline šalto vandens, palaikykite 12 valandų, gerti po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną.
- Valerijonų nuoviras: 10 g smulkintos šaknies ir šakniastiebio pavirkite 15 minučių 1,5 stiklinės vandens, gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.
- Trauktinė: ruošiama santykiu 1:5 su 70 % spirito, vartojama po 20–30 lašų 3–4 kartus per dieną.
- Raminanti vonia: 100–200 g džiovintų valerijono šaknų užpilti 2–3 litrais verdančio vandens, pavirinus ir nukošus, supilti į vonią (vandens temperatūra 36–38 °C), maudytis 15–20 minučių prieš miegą.
Šios priemonės padeda atsipalaiduoti nervų sistemai, gerina miego kokybę ir bendrą savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.