Norėdami išlaikyti gerą fizinę formą ir sveiką širdį, dauguma žmonių galvoja, kad su amžiumi reikėtų sulėtinti tempą. Tačiau 82 metų Vilma King drąsiai priešingai įrodo, kad sulaukęs solidaus amžiaus gali ne tik išlikti aktyvus, bet ir bėgioti pusmaratonį. Ši moteris pradėjo bėgioti pusmaratonius jau įkopusi į aštuntąją dešimtį, kas daugeliui atrodo neįtikėtina.
Vilma pirmą kartą 21 kilometrą distanciją įveikė 2014 metais kartu su dukra Andrea ir keliais artimaisiais. Ji pamena, kaip pamatė, kad šeima aktyviai leidžia laiką bėgdami ir panorėjo prisijungti prie jų. Nuo to laiko fizinis aktyvumas tapo neatsiejama jos kasdienybės dalimi, o rytais ji dažnai išeina pasivaikščioti ir įveikia apie 13 km distanciją.
Kasdienė rutina ir širdies sveikatos gerinimas
Vilma pasakoja, kad jos aktyvi gyvensena nėra jokia paslaptis ar išskirtinis įvykis – tai tiesiog natūrali jos gyvenimo dalis. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad net ir išties mažas fizinio aktyvumo didinimas kasdien, pavyzdžiui, papildomi 500–1000 žingsnių, gali reikšmingai pagerinti širdies veiklą ir bendrai sveikatą.
Pašnekovė visada buvo aktyvi – su šeima važinėjo dviračiais, tačiau po diagnozės 2014 metais, kai jai nustatė perikarditą, pleuritą ir širdies vožtuvo sutrikimus, Vilma ryžosi rimtai keisti savo gyvenimo būdą. Pradžioje ji tiesiog išeidavo į trumpus pasivaikščiojimus, siekdama sugrįžti į ankstesnę geresnę fizinę būklę, kurią ligos gerokai pažeidė.
Ilgainiui jos ištvermė augo, o įprotis žingsniuoti ilgas distancijas – beveik 13 km – tapo kasdiene rutina. Vėliau moteris ėmė bėgioti, o jos pagrindine fizinio aktyvumo forma šiuo metu tapo reguliari vaikščiojimo veikla. Per mėnesį ji įveikia daugiau kaip 300 km, o ekspertai pabrėžia, kad net ir maži kasdieniai žingsnių skaičiaus padidinimai turi didžiulę naudą sveikatai.
Socialiniai ryšiai ir jų poveikis sveikatai
Vilmos pasivaikščiojimų metu svarbi ir socialinė dimensija. Moteris dalijasi su artimaisiais nuotraukomis iš savo pasivaikščiojimų, taip palaikydama ryšį su šeima ir draugais, kas, pasak mokslininkų, ypač svarbu ilgaamžiškumui ir motyvacijai išlikti aktyviems. Tokie socialiniai kontaktai veikia kaip teigiamas emocinis stimuliatorius, gerinantis psichinę savijautą ir skatinantis tęsti aktyvų gyvenimo būdą.
Šis socialinių ryšių ir fizinio aktyvumo derinys yra būdingas Mėlynosioms zonoms, kuriose gyvena ilgaamžiai ir kurie pasižymi tvirtu socialiniu gyvenimu. Tokie ryšiai padeda stabilizuoti emocijas bei stiprinti kūno sistemas, įskaitant širdies veiklą.
Pratimai ir traumų prevencija
Be vaikščiojimo, Vilma atlieka ir jėgos bei tempimo pratimus namuose. Ji naudoja lengvus svarmenis (apie 2,7 kg) ir atlikdama pratimus stiprina sąnarius bei raumenis, kas padeda išvengti traumų. Moksliniai tyrimai rodo, kad jėgos treniruotės ne tik gerina fizinę formą, bet ir yra susijusios su ilgesniu ir kokybiškesniu gyvenimu.
Vilma drąsiai teigia, kad aktyvus socialinis gyvenimas, reguliarūs ilgi pasivaikščiojimai ir jėgos pratimai padėjo jai išlaikyti gerą savijautą, o jos bendraamžių, kurie nesilaikė tokių įpročių, sveikata dažnai buvo blogesnė. Ji net laikosi savo sportinių iššūkių tol, kol tai įmanoma – pavyzdžiui, kasmet dalyvauja pusmaratonio bėgime su šeima.
Šios įžvalgos kelia optimizmo ir įkvepia nesustoti rūpintis savo sveikata, nes amžius nėra kliūtis aktyvumui ir gerai širdies būklei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.