Menas ir kūrybiškumas – tai ne tik kultūrinis praturtinimas ar malonus laiko leidimas. Naujausi Londono universiteto koledžo psichobiologijos specialistų tyrimai atskleidžia, kad menas turi ir tiesioginį teigiamą poveikį mūsų organizmui bei sveikatai. Kūrybinė veikla ir kultūros patirtys ne tik gerina nuotaiką, bet ir pasitarnauja kaip veiksminga prevencinė priemonė nuo sunkių ligų, tokių kaip insultas, diabetas ar demencija.
Šio plataus masto tyrimo metu buvo ištirti apie 6 tūkstančius britų, kurių vidutinis amžius siekė 53 metus. Mokslininkai analizavo kraujo mėginius, tirdami 184 skirtingus baltymus, dalyvaujančius širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos veikloje bei medžiagų apykaitoje. Svarbu pažymėti, kad kraujo baltymų profilis buvo lyginamas su dalyvių meninėmis bei kultūrinėmis patirtimis – ar jie lankėsi muziejuose, koncertuose, operoje, ar patys užsiėmė kūryba.
Meno poveikis uždegimų slopinimui ir smegenų sveikatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad kuo dažniau žmogus patiria meno ir kultūros patirtis, tuo mažiau jo kraujyje yra uždegimui skatinančių baltymų, o tuo pačiu daugėja tokio tipo baltymų, kurie palaiko smegenų funkcijas ir slopina uždegiminius procesus.„Mes aptikome ne vieną biologinį mechanizmą, kurie padeda paaiškinti meno ir sveikatos ryšį“, – teigia tyrimo pagrindinė autorė prof. Deizi Fankort.
Biologiniai procesai, kuriuos stimuliuoja kūrybinė veikla, apima ląstelių dauginimąsi, signalų perdavimą tarp ląstelių bei imuninės sistemos reguliavimą. Visa tai svarbu ne tik siekiant išvengti lėtinių uždegiminių ligų, bet ir užtikrinant smegenų sveikatą bei gerą psichinę būklę.
Menas mažina sunkių ligų riziką
Ilgametė dalyvių sveikatos stebėsena, trukusi net 20 metų, atskleidė, jog tie, kurių gyvenime yra daug meno ir kūrybos, turi kur kas mažesnę riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis ir neurologinėmis ligomis. Įrodyta, kad meninė veikla sumažina galimybę patirti insultą, diagnozuoti 2 tipo diabetą, hipertenziją, išeminę širdies ligą, astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, artritą, depresiją bei demenciją.
Be to, menas turi ypatingai teigiamą poveikį smegenims. Kūrybinės veiklos metu didėja specifinių baltymų, gaminamų daugiausia smegenyse, lygis. Šių baltymų trūkumas yra susijęs su Alzhaimerio liga, bipoliniu sutrikimu, šizofrenija, depresija bei epilepsija. Aukštesnis jų lygis liudija apie didesnę pilkosios ir baltosios medžiagos smegenyse apimtį, geresnes kognityvines funkcijas ir mažesnę neurodegeneracinių bei psichikos ligų riziką.
Praktinės išvados ir meno svarba kasdienybėje
Tyrėjai pabrėžia, kad menas ir kūryba yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, galinti tapti svarbia prevencine priemone daugeliui lėtinių ligų. Šios veiklos stimuliuoja ne tik psichinę ir emocinę sveikatą, bet ir vidinius organizmo biologinius procesus, reikalingus gydyti uždegiminiams procesams bei išlaikyti smegenų funkcijų kokybę.
Reguliarus lankymasis kultūros renginiuose, aktyvus dalyvavimas kūryboje – šokyje, muzikoje, tapyboje ar rankdarbiuose – yra kažkas daugiau nei tik pramoga. Tai investicija į savo sveikatą, stiprinant organizmo gebėjimą kovoti su senėjimo procesais ir įvairiomis lėtinėmis ligomis. Vis daugiau mokslinių įrodymų patvirtina, kad menas gali būti laikomas tikra priemone žmogaus organizmo sveikatai palaikyti ir gerinti.
Todėl verta įtraukti kūrybines veiklas į kasdienį gyvenimą, nepriklausomai nuo amžiaus ar socialinės padėties. Tai ne tik praturtina asmenybės vidinį pasaulį, bet ir realiai prisideda prie ilgesnio ir kokybiškesnio gyvenimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.