Pastarųjų metų moksliniai tyrimai atskleidžia itin nerimą keliančią tiesą – ypač perdirbtas maistas turi daug neigiamų pasekmių mūsų sveikatai. Didžiulė tyrimų apžvalga, apjungianti duomenis iš beveik 10 milijonų žmonių, rodo, kad šis maistas siejamas net su 32 sveikatos sutrikimais bei didina širdies ligų, vėžio, antrojo tipo diabeto, psichikos sveikatos problemų ir ankstyvos mirties riziką.
Ypač perdirbto maisto plitimas ir sudėtis
Ypač perdirbtų maisto produktų (angl. Ultra-processed foods, UPF) vartojimas šiandien sparčiai auga, ypač tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė ir JAV, kur šie produktai dažnai sudaro daugiau nei pusę žmogaus dienos raciono, o kai kurių gyventojų atveju – net iki 80 proc. UPF apima įvairius sausus pusryčių dribsnius, greito maisto produktus, tokius kaip gruzdintos bulvytės, mėsainiai, dešrainiai bei baltyminiai batonėliai. Šie maisto produktai paprastai turi daug pridėtinio cukraus, druskos, skonio stipriklių, dažiklių ir emulsiklių, tačiau yra skurdūs vitaminais ir maistinėmis skaidulomis.
Neigiamos sveikatos pasekmės
Tyrimų apžvalgoje, kurią paskelbė prestižiniai moksliniai žurnalai, pabrėžiama, kad didelis UPF vartojimas susijęs su 50 proc. padidėjusia rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Taip pat HIP vartojimas siejamas su didesne depresijos, nerimo sutrikimų, astmos, virškinamojo trakto ligų ir kai kurių vėžio formų rizika. Tai ypač aktualu, nes iki šiol trūko išsamios apibendrinančios analizės, kuri vienu metu įvertintų daugybės tyrimų rezultatus – dabar ši spraga užpildyta.
Visgi tyrėjai pažymi, kad apžvalgoje galėjo būti tam tikrų ribotumų, pavyzdžiui, neatmetama, jog kiti gyvenimo būdo veiksniai ir ypač perdirbto maisto vartojimo vertinimo skirtumai galėjo paveikti rezultatus. Nepaisant to, pagrindinės išvados sutampa su daugybe ankstesnių nepriklausomų tyrimų.
Mitybos ekspertų komentarai
Jungtinės Karalystės Londono universitetinio koledžo docentas dr. Chrisas van Tullekenas, vienas didžiausių UPF tyrimų ekspertų, pabrėžia, kad šie produktai daro žalą ne tik dėl prastos maistinės vertės, turėdami daug sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos, bet ir todėl, kad skatina perteklinį vartojimą.
Jų patrauklios skonio savybės dažnai skatina valgyti daugiau, nei reikia, o pigios sudedamosios dalys mažina atsparumą perdozuoti maistą.
Jis ragina tarptautines organizacijas ir valstybes imtis griežtesnių priemonių, analogiškų tabako kontrolės politikai, kad būtų ribojamas ypač perdirbto maisto sklaida ir vartojimas. Pavyzdžiui, būtų naudinga, jei visuose maitinimo įstaigose būtų privalomas patiekalų kalorijų kiekio ženklinimas, kas, tyrimų duomenimis, leistų reikšmingai sumažinti širdies ligų sukeltas mirtys.
Apibendrinimas ir svarba visuomenei
Ši išsami tyrimų apžvalga aiškiai rodo, kad ypač perdirbto maisto vartojimas yra rimtas sveikatos iššūkis visuomenei. Nuo vėžio, diabeto iki širdies ligų – šios ligos patvirtina tiesioginę sąsają su nesveika mityba, kurioje dominuoja šie produktai. Todėl svarbu didinti visuomenės sąmoningumą apie tokio maisto žalą bei stiprinti valstybių ir tarptautinių organizacijų pastangas mažinant ypač perdirbto maisto vartojimą ir su tuo susijusias sveikatos problemas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.