Greitas širdies plakimas, permušimai, atsiradęs ar sustiprėjęs dusulys nedidelio fizinio krūvio metu bei netolygus, neritmiškas pulsas yra ženklai, įspėjantys apie galimai sutrikusį širdies ritmą. Tokie simptomai neturėtų būti nuvertinami — net ir menkas diskomfortas gali signalizuoti apie rimtesnę būklę, kurios pasekmės gali būti gyvybei pavojingos.
„Širdies ritmas sutrinka dėl įgimtų ir įgytų širdies ligų, negydomos ar nepakankamai gydomos arterinės hipertenzijos, skydliaukės ligų bei įgimtų širdies laidžiosios sistemos ypatumų. Taip pat dėl atsiradusio organizmo elektrolitų disbalanso, kai žmogus gausiai prakaituoja ar viduriuoja, ir nusilpusio širdies ritmo vedlio, dar vadinamo sinusiniu mazgu, kuris generuoja taisyklingą širdies ritmą ir susitraukimų dažnį”, – pasakoja R. Bubulis. Tai reiškia, jog sutrikimas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių – nuo lėtinių susirgimų iki laikino organizmo išsekimo.
Kaip atstatomas širdies ritmas?
Gydymo taktika priklauso nuo ritmo sutrikimo pobūdžio, paciento būklės ir rizikos veiksnių. Kartais pakanka medikamentų, kurie mažina pulsą ir mažina krešulių riziką. „Jeigu pacientui skiriami naujieji antikoaguliantai, krešėjimo kontrolė neatliekama, tačiau svarbu griežtai laikytis visų gydytojo kardiologo rekomendacijų ir gerti vaistus taip, kaip nurodyta. Jeigu paskiriamas varfarinas, pacientui periodiškai turi būti atliekama krešėjimo sistemos kontrolė, todėl reguliarūs vizitai pas gydytoją – būtini”, – sako gydytojas anesteziologas reanimatologas. Tai pabrėžia tiek vaistų naudą, tiek būtinybę laikytis gydymo režimo ir konsultuotis su specialistu.
Yra situacijų, kai ritmo sutrikimo atstatyti medikamentais nepavyksta arba reikia greito sprendimo — tuomet atliekama elektroimpulso terapija. „Elektrošokas pasirenkamas tokiu atveju, kai sutrikusio širdies ritmo nepavyksta atstatyti medikamentais arba norima tai padaryti kuo greičiau. Be to, elektroimpulso terapija atliekama ir tada, kai yra nustatyta tiksli ritmo sutrikimo pradžia, o nuo to laiko praėjo mažiau nei dvi paros, kai pacientas planiškai nevartoja ar negali vartoti antikoaguliantų.“ Kiti kartais naudojami metodai apima širdies ritmo reguliavimą kateterine abliacija ar implantaciją specialių prietaisų.
Grėsmės ir prevencija
Svarbu žinoti, kad prieširdžių virpėjimas gali vykti ir be aiškių simptomų, todėl profilaktiniai patikrinimai yra gyvybiškai svarbūs. „Išsivysčius prieširdžių virpėjimui, didžiausią riziką kelia sulėtėjusi kraujo tėkmė kairiajame prieširdyje, didėja trombų formavimosi tikimybė. Susidariusių kraujo krešulių gabaliukai atitrūksta ir patenka į kraujotaką, o tada priklausomai nuo vietos, į kurią patenka, kyla rimtos sveikatos problemos. Pasiekę širdies kraujagysles, jie sukelia [miokardo infarktą], į miego arterijas – [insultą], o į kitus organus – sutrikdo jų kraujotaką, dėl to gali išsivystyti galūnių gangrena, žarnyno kraujotakos sutrikimai“, – įspėja R. Bubulis.
Be to, ilgalaikis neritmiškas širdies darbas sekina širdies raumenį ir gali sukelti aritmogeninę kardiomiopatiją. Todėl aiškios rekomendacijos: jei jaučiate minėtus simptomus – nedelsdami kreipkitės į gydytoją; jei simptomų nėra – apsilankykite profilaktinei patikrai bent kartą per metus. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas ženkliai sumažina rimtų komplikacijų riziką.
Racionalus gydymas, reguliarūs sveikatos patikrinimai ir atsakingas požiūris į vartojamus vaistus gali išgelbėti gyvybę bei pagerinti gyvenimo kokybę sergantiesiems širdies ritmo sutrikimais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.