Žmogaus organizme gyvena trilijonai mikroorganizmų, o didžiausia jų koncentracija sutelkta žarnyne. Šie mikroorganizmai, ar dar kitaip vadinami mikrobiota, atlieka įvairias svarbias funkcijas, kurios tiesiogiai veikia mūsų sveikatą ir savijautą. Kaip teigia Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Juozas Kupčinskas, mikrobiota kartais net vadinama atskiru organu, nes jos funkcijos yra gyvybiškai svarbios žmogaus organizmui.
Profesorius pabrėžė, jog žarnyno bakterijos ne tik padeda suvirškinti maistą ir įsisavinti maistines medžiagas, bet ir yra susijusios su įvairių ligų atsiradimu. Pavyzdžiui, tam tikra bakterija Helicobacter pylori yra vienas iš pagrindinių skrandžio opaligės ir net skrandžio vėžio rizikos faktorių.
Mikrobiotos vystymasis ir reikšmė sveikatai
Žmogus gimsta sterilus, tačiau jau pirmosiomis valandomis aktyviai pradeda formuotis mikrobiota, kuriai didžiulę įtaką daro gimimo būdas – natūralus gimdymas ar cezario pjūvis. Natūralaus gimdymo metu kūdikis gauna daugiau naudingų bakterijų iš gimdymo takų ir aplinkos, tuo tarpu cezario pjūvio atveju mikrobiotos įvairovė gali būti mažesnė, kas turi ilgalaikį poveikį imunitetui ir medžiagų apykaitai.
Augant vaikui, mikrobiotos sudėtis palaipsniui tampa įvairesnė ir sulig suaugusiųjų amžiaus pradžia, maždaug 25-30 metų, nusistovi ir stabilizuojasi. Tačiau senstant natūrali mikrobiotos įvairovė mažėja, kas gali turėti neigiamo poveikio sveikatai, didinant uždegimų, lėtinių ligų riziką ir imuninių sutrikimų tikimybę.
Kaip natūraliai padidinti gerųjų bakterijų kiekį žarnyne?
Daugelis žmonių noriai ieško sprendimų, kaip pagerinti virškinimą ir stiprinti sveikatą, neretai papildydami savo mitybą probiotikų papildais. Vis dėlto profesorius Juozas Kupčinskas įspėja neskubėti tikėti iš reklamos sklindančiais patarimais ir per daug nesivadovauti probiotikų produktų gamintojų reklama. Jo teigimu, natūralūs būdai yra ne mažiau svarbūs ir dažnu atveju efektyvesni – svarbu subalansuota, įvairi mityba, kurioje gausu maisto produktų, turinčių prebiotikų – medžiagų, kurios maitina gerąsias bakterijas.
Pelės ir žmonių tyrimuose jau įrodyta, kad daugiausia gerųjų bakterijų padeda išlaikyti vaisiai, daržovės, skaiduliniai produktai ir fermentuoti maisto produktai, tokie kaip rauginti kopūstai, natūralūs jogurtai be pridėtinio cukraus ar kefyras. Svarbu vengti perdirbto maisto ir perteklinio cukraus, kurie neigiamai veikia mikrobiotos sudėtį ir gali skatinti žalingųjų bakterijų augimą.
Kasdieniai žarnyno veiklos ypatumai
Dažnai žmonės susirūpina dėl įvairių žarnyno sutrikimų, pvz., pilvo pūtimo, skausmų ar tuštinimosi pokyčių. Tačiau prof. J. Kupčinskas ragina nepanikuoti dėl kasdieninių virškinimo svyravimų, nes žarnynas yra gyvas ir dinamiškas organas, kurio veikla natūraliai kinta priklausomai nuo daugelio veiksnių, įskaitant mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę būseną ir sveikatą.
Pasak jo, tam tikros diskomforto apraiškos yra visiškai normalios ir nereikalauja skubios diagnostikos ar papildomų medikamentų vartojimo. Tačiau jei požymiai yra lėtiniai ar stiprėja, verta pasitarti su specialistu.
Profesoriaus nuomonė apie probiotikų industriją
Profesorius pravirkdė sakydamas, kad jo požiūris į probiotikų industriją nėra labiausiai palankus, nes ši sritis dažnai yra komercizuojama, o vartotojams parduodama daug brangių produktų, kurių efektyvumas ne visada yra moksliniais tyrimais pagrįstas. Todėl jis skatina atkreipti dėmesį į pagrindinius principus – sveika mityba, gyvenimo būdo įpročiai ir vidinė organizmo pusiausvyra yra kertiniai veiksniai, lemiantys žarnyno mikrobiotos sveikatą.
Apibendrinant, žarnyno mikrobiotos būklė yra svarbus sveikatos rodiklis, kurį galima pagerinti natūraliais būdais, o kritiškas požiūris į komercinius sprendimus padės išvengti bereikalingų išlaidų ir sveikatos klaidų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.