Itin perdirbtas maistas, kurį daugelis iš mūsų vartoja kasdien, kelia rimtą grėsmę visam žmogaus organizmui. Naujausių didelio masto mokslinių tyrimų apžvalga atskleidžia, kad tokie produktai ne tik prisideda prie nutukimo, 2 tipo diabeto, širdies ligų ir depresijos, bet ir kenkia pagrindinėms žmogaus gyvybės palaikymo sistemoms. Mokslininkai įspėja, jog žmogaus organizmas nėra biologškai pritaikytas vartoti itin perdirbtą maistą – tai rodo augantį susirūpinimą dėl šios mitybos tendencijos pasaulyje.
Kodėl itin perdirbtas maistas pavojingas?
Itin perdirbto maisto grupė – tai pramoniniu būdu gaminami produktai, kuriuose naudojami dirbtiniai priedai, kvapikliai, emulsikliai ir dažikliai. Tokie produktai dažnai yra itin kaloringi, tačiau juose labai mažai naudingų maistinių medžiagų. Jų skonis yra pritaikytas taip, kad skatintų persivalgymą ir priklausomybę, o tai nėra naudinga mūsų sveikatai. Į šią kategoriją patenka gazuoti gėrimai, pusryčių dribsniai, baltymų batonėliai, skrudintos bulvytės ir greitas maistas – tai dažnos šiuolaikinės mitybos dalys.
Tarptautinių tyrimų išvados ir visuomenės sveikata
San Paulo universiteto profesorius Carlosas Monteiro, vienas iš pagrindinių šių tyrimų autorių, pabrėžė, kad itin perdirbtas maistas gali pažeisti visas pagrindines žmogaus kūno sistemas. Profesoriaus sukurtas „Nova“ maisto produktų klasifikavimo metodas leidžia tiksliai atskirti maisto produktus pagal jų apdorojimo lygį, o itin perdirbti produktai – nuo jų vartojimo reikėtų saugotis labiausiai. Tyrimų duomenys rodo, kad Jungtinėje Karalystėje ir JAV daugiau nei pusė visų suvartojamų kalorijų tenka būtent tokiam maistui.
Itin perdirbtas maistas dažnai yra taip reklamuojamas ir platinamas, kad pakeičia tradicinius, šviežius patiekalus, ypač mažiau pasiturinčiuose regionuose, kur jis tampa pagrindiniu energijos šaltiniu. Dėl to didėja įvairių ligų, įskaitant nutukimą, diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas ir net psichikos sutrikimus, rizika. Mokslininkai ragina visuomenę ir valdžios institucijas imtis rimtų priemonių, kad sumažėtų itin perdirbtų produktų vartojimas ir būtų saugoma visuomenės sveikata.
Kritika ir tolimesni žingsniai
Nepaisant šių įspėjimų, tam tikri kritikai neigia itin perdirbto maisto kategorijos aiškumą ir svarbą, teigdami, kad esamos mitybos politikos priemonės, skatinančios mažinti cukraus ir druskos suvartojimą, yra pakankamos. Visgi dauguma ekspertų pabrėžia, kad to negana ir itin perdirbtą maistą būtina atskirti kaip atskirą rizikos veiksnį, kuris gali keisti žmonių mitybos įpročius ir bloginti sveikatą globaliu mastu.
Galų gale, mūsų sveikata bene svarbiausia vertybė, todėl būtina būti atidžiam renkantis maistą. Sveika, subalansuota mityba, kurioje dominuoja švieži ir minimaliai perdirbti produktai, yra pagrindinis kelias į ilgaamžiškumą ir gerą savijautą. Tai, ką dedame ant pietų stalo, tiesiogiai veikia mūsų organizmo funkcijas, todėl verta išvengti itin perdirbto maisto ir rinktis natūralesnius, maistingesnius pasirinkimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.