Kraujo krešėjimas yra natūrali organizmo apsauginė reakcija, kurios dėka žmogus nesukraujuoja mirtinai nuo menkiausio sužalojimo. Tačiau kraujo krešulių, vadinamų trombais, susidarymas kraujagyslėse gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ir net gyvybei pavojingų pasekmių. Trombas gali sulėtinti arba visiškai užblokuoti kraujo tekėjimą tam tikroje vietoje arba atitrūkti ir nukeliauti į svarbias kūno dalis, kaip plaučius, sukeldamas plaučių emboliją.
Šiame kontekste ypatingą dėmesį verta skirti alkoholio poveikiui kraujo krešėjimui. VUL Santaros klinikų vidaus ligų gydytojas, profesorius Virginijus Šapoka, turintis beveik pusės amžiaus klinikinę patirtį ir parašęs daktaro disertaciją apie trombozę, atskleidžia alkoholio ir kraujo krešulių sąveiką. Jis prisimena laikus sovietmečio pabaigoje, kai ant gatvių dažnai buvo galima sutikti smarkiai apsvaigusių žmonių, ir pasakoja, kaip tada buvo elgiamasi su priklausomybės kenčiančiais asmenimis.
Pasak profesoriaus, mažos alkoholio dozės gali turėti tam tikrą apsauginį poveikį trombocitams, neleidžiant jiems prilipti ir formuoti krešulių. Tačiau toks poveikis nėra įrodymas, kad reikia vartoti alkoholį, ypač didesniais kiekiais. Iš tiesų didesnės alkoholio dozės gali sukelti gausias kraujavimo komplikacijas, ypač susižeidus, nes stipriai veikia kraujo krešėjimo mechanizmus. Be to, ilgalaikis ir gausus alkoholio vartojimas iš tiesų skatina kraujagyslių užsikimšimą ir padidina trombozės riziką, ypač maždaug dvi savaites po intensyvaus alkoholio vartojimo epizodo.
Krešulių susidarymo mechanizmai ir rizikos veiksniai
Profesorius išsamiai paaiškina, kaip susidaro krešulys. Krešulių atsiradimą lemia sutirštėjęs kraujas, kuris gali atsirasti, kai žmogus gausiai prakaituoja ir geria nepakankamai skysčių. Be to, gali sutrikti kraujodaros reguliacija dėl ligų, pavyzdžiui, policitemijos – būklės, kai organizmas gamina per daug kraujo komponentų, ypač raudonųjų kraujo kūnelių, tačiau tinkamai padidėja ir baltųjų kraujo kūnelių, bei trombocitų kiekis.
Taip sutirštėja kraujas ir išauga krešulių susidarymo rizika.
Kraujo cirkuliacija vyksta dviejose sistemose: arterinėje, kur kraujas teka greitai, ir veninėje, kur kraujo tėkmė yra lėtesnė. Veninėje sistemoje kraują į viršų padeda grąžinti kojų raumenys ir vožtuvai, neleidžiantys juo grįžti atgal. Todėl ilgos kelionės metu rekomenduojama dažnai judėti, kad būtų išvengta kraujo sąstovio kojose ir susidarytų krešuliai.
Pagrindinė krešulio susidarymo priežastis yra kraujagyslių sienelių pažeidimai, kai trombocitai bando užkimšti endotelio pažeidimus, susidarant trombocitiniam agregatui, kuris auga ir galų gale suformuoja trombą. Šis trombas gali atitrūkti ir keliauti į plaučius, kur jis sukelia pavojingą plaučių emboliją.
Trombozė gali būti ir pirmasis vėžio požymis
Ne visada trombozės priežastys yra aiškios. Kartais jauniems žmonėms gali atsirasti trombų dėl genetinių kraujo krešumo sutrikimų arba netikėtų sveikatos būklių, kurios pažeidžia antikoaguliacinę sistemą, kuri yra atsakinga už kraujo krešėjimo reguliavimą. Gydytojo teigimu, pasitaiko atvejų, kai jaunas žmogus be jokios aiškios priežasties patiria trombozę, pavyzdžiui, žarnų kraujagyslėse, ir tai gali baigtis net reikalinga žarnų dalies pašalinimo operacija.
Profesorius taip pat atkreipia dėmesį, kad kraujo krešėjimo potencialą gali žymiai sustiprinti vėžinis procesas. Vietoj to, kad būtų tik pasekmė, trombozė neretai gali būti pirmasis onkologinės ligos požymis, todėl jos atsiradimas be regimos priežasties reikalauja nuodugnaus ištyrimo. Plėtodamos vėžio formos, tokios kaip kasos, skrandžio, smegenų, plaučių, gimdos, kiaušidžių inkstų ir kraujo onkologinės ligos, ypač didina trombozės riziką.
Rūkymas, mityba ir gyvenimo būdas
Papildomai profesorius atkreipia dėmesį į svarbius rizikos veiksnius, kaip rūkymas, kuris sukelia daugybę pavojingų ligų, įskaitant aterosklerozę ir lėtines plaučių ligas. Rūkantieji ypač kenčia dėl kraujagyslių pažeidimų kojose, todėl jie dažnai jaučia blauzdų skausmus, informuojančius apie vystančią išemiją ir blogėjančią kraujotaką. Toks skausmas signalizuoja apie padidėjusią insulto ar miokardo infarkto riziką.
Profesorius ragina rūpintis fiziniu aktyvumu ir sveikatai palankia mityba. Jis pabrėžia, kad svarbu ne tiek drausti sau tam tikrus maisto produktus, kiek kontroliuoti suvartojamų kalorijų kiekį ir prisitaikyti prie lėtesnės medžiagų apykaitos vyresniame amžiuje. Deramas mitybos ir aktyvumo balansas padeda išvengti svorio problemų bei sumažina trombozės riziką.
Kraujo tirštumo požymiai ir reikšmė
Ār įmanoma vizualiai nustatyti kraujo tirštumą? Pasak profesoriaus, tokios išvados vizualiai padaryti neįmanoma. Veninis kraujas yra tamsesnis dėl mažesnio deguonies kiekio, tačiau tirštumo nustatyti galima tik iš laboratorinių tyrimų, tokių kaip hematokritas. Kliniškai pastebime, kad veninio kraujo kraujavimas dažnai pasireiškia lėčiau ir silpniau, o arterijų pažeidimai sukelia greitą ir gausų kraujavimą, kurį sudėtingiau sustabdyti.
Apibendrinant, profesorius Virginijus Šapoka pabrėžia atsargų požiūrį į alkoholio vartojimą ir rūpestį savo sveikata. Nepamirštant, kad kraujo krešuliai gali būti labai pavojingi – jie gali metastazuoti ir parodyti rimtas ligas, įskaitant vėžį. Šių rizikų žinojimas skatina žmones priimti sveikesnius gyvenimo sprendimus, ypač kalbant apie alkoholio vartojimą, rūkymą ir fizinį aktyvumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.