Storosios žarnos vėžys yra viena pavojingiausių ir pasaulyje dažnai diagnozuojamų onkologinių ligų, kurios gydymas sėkmingas, kai liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje. Medicinos bendruomenė nuolat siekia atrasti naujus būdus, kaip sumažinti šio klastingo vėžio išsivystymo riziką, o naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia netikėtus faktorius, galinčius lemti ligos atsiradimą.
Viename naujausių žurnale „Nutrients“ publikuotame tyrime buvo analizuojama, kaip tam tikrų maisto produktų ir maistinių medžiagų vartojimas susijęs su storosios žarnos vėžio rizika. Remiantis daugiau kaip 118 tūkstančių dalyvių duomenimis, mokslininkai išsiaiškino, kad balta duona, dar labiau nei alkoholis, yra susijusi su padidėjusia rizika susirgti šia onkologine liga. Toks rezultatas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti netikėtas, tačiau atskleidžia, kiek svarbų vaidmenį mūsų mityba vaidina ligų prevencijoje.
Moksliniai tyrimai ir pagrindinės išvados
Tyrime naudoti duomenys iš Jungtinės Karalystės Biobanko, kur buvo tiriami net 139 maisto produktai ir maistinės medžiagos. Stebėjimo laikotarpis truko vidutiniškai beveik 13 metų, per kuriuos užfiksuoti per 1 400 storosios žarnos vėžio atvejų. Dalytasi duomenimis apie maistą buvo renkami naudojant mitybos klausimynus, o taip pat atsižvelgta į tokias svarbias asmenines charakteristikas kaip amžius, kūno masės indeksas, fizinis aktyvumas bei šeimyninę ligos anamnezę.
Tyrėjai ypatingai pabrėžė, kad natūralūs antioksidantai ir mineralai, tokie kaip kalcis, magnis, fosforas ir manganas, kartu su pakankamu skaidulinių medžiagų vartojimu, yra susiję su mažesne rizika susirgti storosios žarnos vėžiu. Tai rodo, kad subalansuota ir į vitaminus bei mineralus turtinga mityba gali tapti viena iš pagrindinių prevencijos priemonių.
Balta duona ir alkoholis – rizikos veiksniai
Įdomu tai, kad tyrėjai nustatė baltoje duonoje esančius komponentus siejamus su didesne rizika nei alkoholis, kuris iki šiol buvo vienu iš pagrindinių rizikos veiksnių. Baltoji duona, praradusi daugiausiai maistinių medžiagų per perdirbimo procesus, greitai virškinama ir gali skatinti uždegimines žarnyno reakcijas, kurios vėliau prisideda prie ląstelių pokyčių ir vėžio išsivystymo.
Angliavandenių perteklius, ypač iš rafinuotų produktų, sukelia viršsvorį ir medžiagų apykaitos sutrikimus, kurie yra žinomi rizikos veiksniai storosios žarnos vėžiui. Alkoholio vartojimas taip pat neabejotinai didina ligos riziką, tačiau tyrimas pabrėžia, kad mitybos kokybė gali turėti dar didesnę įtaką nei anksčiau manyta.
Genetinių veiksnių įtaka ir sveikatos patikros svarba
Nors įprasta manyti, kad genetinis polinkis lemia vėžio atsiradimą, tyrimas parodė, kad maistinių medžiagų vartojimo rizika nėra tiesiogiai susijusi su genais. Tai reiškia, kad net ir turint polinkį gali būti reikšmingai sumažinta susirgimo tikimybė tinkamai koreguojant mitybą ir gyvenimo būdą.
Šeimos medicinos ir skubios medicinos specialistas dr. Brianas Blackas pabrėžė, kad ankstyva storosios žarnos vėžio diagnostika yra itin svarbi, nes leidžia laiku pradėti gydymą ir pasiekti geresnius gydymo rezultatus. Lietuvoje visiems 50–74 metų amžiaus gyventojams yra prieinama nemokama prevencinė patikra, kuri reikšmingai prisideda prie ligos ankstyvos diagnostikos.
Apibendrinimas
Tyrimas dar kartą primena, kaip svarbu atkreipti dėmesį į kasdienį maistą ir suvartojamų produktų pasirinkimą. Vietoje rafinuotų, mažai maistingų produktų, tokių kaip balta duona, patariama rinktis maistą, turtingą skaidulomis bei mineralais. Tai ne tik mažina storosios žarnos vėžio riziką, bet ir gerina bendrą sveikatos būklę. Taip pat svarbu nepamiršti reguliarios sveikatos patikros ir ankstyvos ligos diagnostikos, kuri gali išgelbėti gyvybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.